Vokiečių generolas perspėja. „Per 2 ar 3 metus.“ Pirmieji kovoje – „Lietuva“ ()
Rusija gali pulti per dvejus trejus metus, prognozuoja vokiečių generolas Geraldas Funke.
© Ekrano kopija | https://x.com/jurgen_nauditt/status/2016079662368129463/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bundesvero paramos vadovybės (UstgKdoBw) vadas teigia, kad „atsižvelgiant į Rusijos grėsmę, turime grįžti į Šaltojo karo laikus, kai kiekvienas vokietis žinojo, ką daryti ginkluoto konflikto atveju“.
Dėl Rusijos Federacijos keliamos grėsmės generolas Funke nori, kad jo tėvynė būtų pasiruošusi konfrontacijai ne vėliau kaip per trejus metus.
Įkurtas 2024 m. spalį, jo vadovaujamas UstgKdoBw yra atsakingas už viską, ko reikia karo tęsimui už fronto linijų. Užduotys apima sužeistųjų evakuaciją ir gydymą, išteklių rekviziciją iš privačiojo sektoriaus ir atsargų bei pastiprinimo pristatymą į mūšio lauką.
Interviu „The Times“ karininkas darė prielaidą, kad Rusijos puolimo prieš NATO šalis atveju Vokietijos pajėgos nuo pat pradžių būtų priešakyje. Pirmieji į kovą įsitrauktų Lietuvoje dislokuotos 45-osios šarvuotos brigados „Lietuva“ kariai.
|
Per kelias dienas į frontą būtų išsiųsti 15 000 greitojo reagavimo pajėgų kareivių, o per kitas savaites šimtai tūkstančių sąjungininkų kareivių atvyktų į Vokietijos uostus Šiaurės jūroje.
Jie būtų gabenami į rytus keliais ir geležinkeliais nepalankiomis sąlygomis, o tai greičiausiai sukeltų Rusijos tarnybų rengiamus sabotažo veiksmus, kibernetines atakas ir raketų atakas.
Skaičiuojama, kad kasdien į Vokietijos ligonines būtų atvežama gydytis šimtai sužeistųjų. „Kol Afganistane susidūriau su, deja, dideliu, bet valdomu sužeistųjų skaičiumi, dabar turiu ruoštis galimybei, kad per dieną bus sužeista tūkstantis kareivių. Kuo atidžiau į tai žiūriu, tuo sudėtingiau ir sunkiau tai įsivaizduoti“, – sakė Funke.
Bundesvero paramos vadovybės (UstgKdoBw) vadas disponuoja 55 000 karių kariuomene. Turėdamas šį potencialą, jis veiks fronto linijose konflikto atveju. Jo dalinio užduotis – palaikyti karo pastangas.
Pagrindinis jo nurodomas iššūkis yra užtikrinti, kad „logistinė „apyvarta“ Europos NATO širdyje nenutrūktų, net ir augant aukų skaičiui, dingstant elektrai, paralyžiuojant geležinkelius, o Rusijos agentai kiekviena proga siautėja“.
Generolas pabrėžė, kad jį neramina hibridinės operacijos ir tikslūs smūgiai naudojant tolimojo nuotolio raketas. „Svarbu išlaikyti Vokietiją kaip logistikos centrą ir kuo sklandžiau valdyti tiekimo linijas, o tai reiškia, kad jei vienas maršrutas nepavyks, turėsime galimybę panaudoti kitus“, – aiškino jis.
Funke, kuris į Vakarų Vokietijos kariuomenę, Bundesverą, įstojo kelerius metus iki Šaltojo karo pabaigos, mano, kad susidūrus su Rusijos grėsme, būtina grįžti prie požiūrio, kai šalies gynyba yra visos visuomenės reikalas. „Reikia aiškiai pasakyti, kad be civilių paramos, be visuotinės gynybos koncepcijos, mes negalėtume apsiginti“, – pabrėžė jis.
Todėl Funke vadovybė rengia modernią ir išplėstą dešimtmečius gyvavusios sistemos versiją. Jis pabrėžė, kad savo karius ruošia kuo geriau.
„Mano daliniai treniruojasi Lietuvoje, visada su tais pačiais daliniais, todėl jie žino: kaip atrodo Klaipėdos uostas, koks reljefas, kokios yra pagrindinės įmonės, kur potencialiai galėčiau įkurti bazę ar įstaigą sužeistiesiems gydyti?“, – išvardijo jis.
Pabrėždamas civilinio sektoriaus svarbą gynyboje, jis pateikė britų kariuomenės perkėlimo iš Vokietijos uostų į rytus pavyzdį.
„Jiems reikia pasipildyti degalų pakeliui. Kareiviams reikia pailsėti, pavalgyti ir galbūt gauti gydymą. Visas priežiūros procesas, visa logistikos centrų sistema labai priklausys nuo civilinių organizacijų ir įmonių, kurios padės šalyje“, – aiškino jis.
Kitas svarbus aspektas – medicininis planavimas, kuris „atrodo dar sudėtingesnis“. NATO dar nenustatė tikslaus sužeistųjų pasiskirstymo, tačiau, remiantis prielaidomis, didelė našta šiuo atžvilgiu tektų Vokietijai.
Bundesveras turi penkias ligonines su maždaug 1800 lovų – karo metu šie pajėgumai greitai būtų perpildyti. Todėl Vokietijos sveikatos apsaugos ministerija ir UstgKdoBw padalijo civilines ligonines į keturis skyrius.
Tačiau užduotis atrodo bauginanti. Kaip neseniai vykusioje gynybos spaudos konferencijoje pažymėjo Bundesvero medicinos korpuso vadovas vyriausiasis chirurgas Johannesas Backusas, pirmiausia į ligonines bus paguldyti su šautinėmis ar sprogimo žaizdomis – būklėmis, su kuriomis civiliai gydytojai susiduria retai.
