Jie nenori Ukrainos scenarijaus. Susprogdins savo bėgius ir kelius. Rusai ten nepateks ()
Konflikto atveju galėtų tapti mirtinu pavojumi.
© pixifant (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/railway-rocks-sunset-sun-sunlight-1555348/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Latviai nenori kartoti Ukrainos scenarijaus. Užuot tikėjęsi, kad grėsmė aplenks jų šalį, jie ruošiasi blogiausiam scenarijui. Rygoje rengiamas planas, kuris Rusijos agresijos atveju kelius ir geležinkelio linijas prie rytinės sienos paverstų griuvėsių krūva.
„Nė viena okupantų karinė transporto priemonė nepervažiuos per Latvijos teritoriją“, – pabrėžia gynybos ministras Andris Sprūds.
Rygos vyriausybės sprendimas nėra viešųjų ryšių akcija. Tai šaltos Ukrainos patirties ir geografinių realijų analizės rezultatas. Latvija turi ilgą, saugotiną sieną su Rusija ir Baltarusija, o tankus geležinkelių bei kelių tinklas konflikto atveju galėtų tapti mirtinu pavojumi. Todėl kariuomenė ir Susisiekimo ministerija vyriausybei parengė apibendrintą informaciją apie galimybes greitai išmontuoti infrastruktūrą pasienio rajonuose.
|
Latvijos gynybos strategijoje transporto infrastruktūra nebeatlieka tik civilinio resurso vaidmens. Kilus grėsmei, ji gali būti tikslingai išjungta iš eksploatacijos, siekiant apriboti agresoriaus galimybes ir užkirsti kelią greitam kariuomenės bei sunkiosios technikos perdisponavimui. Ginkluotųjų pajėgų atstovai pabrėžia, kad ypatingu iššūkiu išlieka geležinkelio linijos, vedančios tiesiai iš Rusijos teritorijos. Latvijos ir užsienio karo analitikų teigimu, tokių jungčių egzistavimas kelia didelę grėsmę valstybės saugumui.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkēvičius pabrėžia, kad vyriausybė šiuo metu atlieka išsamią rytinės sienos apsaugos analizę. Kalbama ne tik apie geležinkelį – svarstomi ir keliai. Svarbiausia yra paruošti parengtą veiksmų scenarijų, kurį būtų galima įgyvendinti nedelsiant eskalavus grėsmę.
„Pagrindinis uždavinys yra įgyvendinti jau nustatytas priemones, o geležinkelio bėgių atveju – parengti scenarijų, kuris leistų veiksmingai išspręsti šią problemą krizinėje situacijoje“, – sako E. Rinkēvičius.
Latvija ruošiasi blogiausiam: nenori 2022 metų pasikartojimo
Iki 2026 m. pabaigos kelios ministerijos ir už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos turi pateikti išsamią analizę apie galimas pasekmes, jei būtų išmontuoti geležinkelio bėgiai prie sienos su Rusija. Ginkluotųjų pajėgų pozicija vienareikšmiška – kuo greičiau tokios jungtys bus panaikintos, tuo geriau šalies gynybiniams pajėgumams.
Rygos valdžios sprendimams įtakos turi ir vis agresyvesnis Kremliaus naratyvas. Latvijos kontržvalgybos tarnybos įspėja, kad tai, kaip Latvija vaizduojama Rusijos žiniasklaidoje, vis labiau primena retoriką, naudotą prieš Ukrainą iki 2022 metų. Baltijos valstybė apibūdinama kaip rusofobiška, persekiojanti rusakalbius gyventojus, „nacistinė“ ir valdoma Jungtinių Valstijų. Panašios žinutės skelbiamos ir apie Lietuvą bei Estiją.
280 kilometrų plieno barjeras: Latvija atsitveria nuo Rusijos
2025 m. gruodį Latvija baigė statyti 280 kilometrų ilgio tvorą palei sieną su Rusija – tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų šalies saugumo srities istorijoje. Kiek anksčiau, 2024 m., buvo pastatytas barjeras ir pasienyje su Baltarusija, kurio ilgis siekia 173 kilometrus. Šiais metais buvo tęsiami kelių infrastruktūros statybos darbai, kad pasieniečių padaliniai galėtų efektyviai judėti palei pasienio ruožus.
.png)
