Dūmų uždanga virš Kaliningrado: laikas tiksi. Kas prasideda prie Lietuvos sienų ()
Rusija gali ryžtis.
.png)
© stop kadras| https://www.youtube.com/watch?v=5P9iuKzlDaY
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos vyriausybėse ir kariniuose štabuose stiprėja nerimas: Rusija gali ryžtis karinei operacijai prieš NATO šalis dar iki tol, kol Europa baigs masinį ginklavimąsi ir rytinio Aljanso flango stiprinimą. Pasak leidinio „The Wall Street Journal“ (WSJ), vadinamasis „pažeidžiamumo langas“ gali atsiverti kur kas greičiau, nei prognozuota anksčiau. Jei iki šiol ekspertai orientacine data laikė 2029 metus, dabar vis garsiau kalbama, kad Maskva gali ryžtis agresijai gerokai anksčiau.
Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas pabrėžia, kad Rusija jau dabar demonstruoja pasirengimo potencialiam konfliktui ženklus. Skaičiuojama, kad Maskva sugebėtų prie NATO sienų sutelkti gausias pajėgas vos per vienerius metus. Net ir nebaigusi karo Ukrainoje, Rusija galėtų operatyviai atlaisvinti iki 200 tūkstančių karių, ukrainiečių fronte pereidama prie pozicijų išlaikymo strategijos.
Karo žaidimas: invazijos į Lietuvą scenarijus
|
Praėjusių metų pabaigoje Berlyne surengta didelio masto karinė simuliacija, kurioje dalyvavo 16 buvusių politikų bei karybos ekspertų, atskleidė pavojingas spragas. Pagal scenarijų, 2026 m. spalį Rusija, prisidengdama „humanitarine krize“ Kaliningrado srityje, įveda 15 tūkstančių karių grupę ir užima Marijampolę. Šis miestas pasirinktas neatsitiktinai – jis yra prie strategiškai jautraus Suvalkų koridoriaus.
Simuliacijos metu išryškėjo Vakarų šalių neryžtingumas: dėl Rusijos naudojamos „humanitarinės misijos“ retorikos JAV dvejojo dėl skubaus 5-ojo straipsnio taikymo, Vokietijos vyriausybė stokojo ryžto, o Lenkija apsiribojo mobilizacija, tačiau karių į Lietuvą neįvedė. Tuo tarpu Lietuvoje dislokuota vokiečių brigada dėl masiškai naudojamų dronų liko izoliuota. Ekspertas Franzas-Stephanas Gady pažymėjo, kad simuliacijos baigtį nulėmė ne tik karinė galia, bet ir psichologinis Aljanso narių svyravimas.
Lietuvos pozicija: situacija kontroliuojama
Lietuvos kariuomenės vadas kontradmirolas Giedrius Premeneckas į tokius scenarijus žvelgia atsargiau. Jo teigimu, realybėje panašus puolimas būtų pastebėtas iš anksto, o žvalgybos duomenys leistų tinkamai pasiruošti. Lietuvos kariuomenė, kurią taikos metu sudaro 17 tūkstančių karių, o po mobilizacijos – iki 58 tūkstančių, pasak vado, yra pajėgi atremti tokio masto atakas kaip Marijampolės užėmimas. Be to, jis pabrėžia, kad pati Rusija turi daugybę silpnų vietų, kurių nevalia nuvertinti.
.png)
.png)
