Karo su Rusija simuliacija. Dominavimas truko tik kelias dienas ()
Europos vyriausybės ruošiasi galimam konflikto su Rusija aštrėjimui.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos karo ekspertai atliko specialią simuliaciją, apie kurią diskutuoja net NATO valstybių vadovai. Išgalvotame scenarijuje Rusija pasinaudojo melagingu naratyvu apie humanitarinę krizę Karaliaučiuje ir sugebėjo dominuoti Baltijos šalyse per kelias dienas.
Europos vyriausybės ruošiasi galimam konflikto su Rusija aštrėjimui. Vakarai investuoja vis didesnes lėšas į gynybą, o rytinis NATO flangas stiprina savo sienas su Rusija. Tačiau neseniai paskelbta karo simuliacija rodo, kad Europa nėra pasiruošusi.
Daugelis Europos lyderių rimtai vertina Rusijos keliamą grėsmę ir įtampą NATO viduje. Rusija pertvarkė savo ekonomiką taip, kad šalies ištekliai būtų sutelkti į ginkluotės programos stiprinimą ir karinę mobilizaciją. Anksčiau buvo manoma, kad Rusija nepajėgs kelti grėsmės NATO iki 2029 m., tačiau dabar vyrauja įsitikinimas, kad krizė gali ateiti daug anksčiau.
„Mūsų vertinimu, Rusija bus pajėgi perdislokuoti didelius kiekius karių per vienerius metus“, – neseniai sakė Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas. – Matome, kad jie jau dabar didina strategines atsargas ir plečia savo buvimą bei resursus ties NATO sienomis“, – pridūrė jis.
Potencialiu Rusijos atakos taikiniu ateityje galėtų tapti Baltijos šalys. Lietuva, Latvija ir Estija priklausė Sovietų Sąjungai.
|
„Mano šalyje nerimas yra labai akivaizdus, tačiau kartu mes ruošiamės gynybai“, – pabrėžia Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.
Rusijos invazijos simuliacija. Europa nesureagavo
Rusijos invazijos simuliacijas gruodį suorganizavo Vokietijos laikraštis „Die Welt“, bendradarbiaudamas su Helmuto Schmidto ginkluotųjų pajėgų universiteto Karo žaidimų centru. Jos rezultatai tapo karštų diskusijų objektu Europos saugumo tarnybų sluoksniuose, rašo „The Wall Street Journal“.
Simuliacijoje dalyvavo 16 buvusių aukšto rango NATO, Vokietijos ir kitų Europos šalių pareigūnų bei saugumo ekspertų. Grupė sužaidė išgalvotą Rusijos invazijos į Lietuvą scenarijų, kuris turėtų vykti 2026 m. spalį. Lenkijos premjero vaidmenį atliko saugumo analitikas Bartłomiejus Kotas.
Simuliacijoje Rusija pasinaudojo melagingu naratyvu apie humanitarinę krizę Karaliaučiaus srityje kaip pretekstu užimti Lietuvos miestą Marijampolę – esminį tašką kelių sankirtoje siaurame teritoriniame ruože tarp Rusijos ir Baltarusijos. Rusijos pristatytos invazijos kaip „humanitarinės misijos“ pakako, kad Jungtinės Valstijos atsisakytų remtis NATO 5-uoju straipsniu.
Ekspertų sužaistame scenarijuje Vokietija nepriėmė griežto sprendimo, o Lenkija, nepaisant mobilizacijos, neišsiuntė karių į Lietuvą. Nesant pagalbos iš JAV ir esant nepakankamai ES valstybių reakcijai, Rusija sugebėjo dominuoti Baltijos šalyse per kelias dienas, pradžioje panaudojusi vos 15 tūkst. karių.
Simuliacija prieš tikrovę
Realybėje Lietuva ir kiti sąjungininkai turėtų pakankamai daug žvalgybinių perspėjimų, kad išvengtų tokio scenarijaus, argumentavo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas.
„Net ir be sąjungininkų Lietuvos ginkluotosios pajėgos (turinčios 17 tūkst. karių ir 58 tūkst. po mobilizacijos) būtų pajėgios susitvarkyti su ribota grėsme“, – pabrėžė jis.
Simuliacija pirmiausia parodo problemas, kurios galėtų kilti dėl netinkamos užpultos valstybės sąjungininkų reakcijos. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas teigė, kad atgrasomuoju veiksniu Rusijai taptų būtinybė atsižvelgti į teritorijos praradimo galimybę.
„Jei Rusija pradės, NATO turi labai aiškiai pasakyti, kad tokiu atveju ji praras Karaliaučių“, – pabrėžė jis.
Vokietijos sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Christianas Freudingas vizito Lietuvoje metu pareiškė, kad nors žvalgyba ir toliau vertina, jog Rusija nepajėgs imtis veiksmų prieš NATO nares iki 2029 m., Vokietija ir jos sąjungininkės „yra pasiruošusios kovoti jau šį vakarą, nepaisant nieko“. Jis pridūrė, kad nespekuliuos tema, kiek laiko liko Europai.
