Drąsi šalis pastatys spąstus rusams. Jie paslėps bauginančius ginklus po žeme ()
Jis priešą apipila metalinių šrapnelių kruša.
© NATO/WO FRAN C.Valverde (Public Domain) | https://jamesnudes.getarchive.net/amp/media/norway-oct-30-2018-finnish-troops-from-the-nyland-b4df9d
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Drąsi šalis pastatys spąstus rusams. Jie paslėps bauginančius ginklus po žeme.
Suomija, akivaizdžiai jausdama vis didėjančią agresyvios kaimynės grėsmę, pradėjo karių mokymus naudoti ginklus, kurie iki šiol buvo draudžiami. Tai lėmė šalies sprendimas pasitraukti iš Otavos konvencijos, prie kurios buvo prisijungta 2012 metais. Helsinkio vyriausybės sprendimas reiškia, kad rusai, sumanę užimti nors lopinėlį Suomijos teritorijos, pasienyje susidurs su sprogstančiomis staigmenomis.
Kaip ir daugelis Europos šalių, tarp jų Lietuva ir Suomija, buvo pasirašiusios Otavos sutartį, draudžiančią naudoti priešpėstines minas. Metų metus buvo sutariama, kad tokie ginklai neturėtų būti naudojami, tačiau karas Ukrainoje pakeitė požiūrį į šį klausimą.
Kalbos apie vis humaniškesnį karų vedimą traukiasi į praeitį. NATO rytinio flango šalyse vis dažniau skamba argumentas, kad būtina grįžti prie senųjų sprendimų, tokių kaip platūs minų laukai, kurie efektyviai stabdytų priešo pėstininkų puolimą. Dar vieną žingsnį šia kryptimi žengė Suomija. Vasario pradžioje Suomijos kariuomenė pradėjo šauktinių ir rezervistų mokymus, kaip naudoti priešpėstines minas.
|
Šiuo metu Suomijos kariuomenės sandėliuose yra vieno tipo šios rūšies ginklas – kryptinio veikimo užtaisas, kuris priešą apipila metalinių šrapnelių kruša. Kol bus pradėta modernių minų gamyba, šis ginklas gali būti naudojamas kaip priešpėstinė mina – apie tai antradienį pranešta Kajaani mieste vykusioje konferencijoje, kurią suorganizavo šiaurės rytų Suomijoje dislokuotos Kainu brigados vadovybė. Kryptinis užtaisas veiks kaip mina, kai bus sujungtas su atitinkama viela.
„Paprastas laidas aktyvuos ginklą iš pirmo karto“, – demonstravo Kainu kariai, pridūrę, kad dabartinėmis žiemos sąlygomis dar praverstų ir balta viela.
Šalis ruošiasi draudžiamų ginklų sugrįžimui: saugumas svarbiau už sutartį
Pulkininkas Riku Mikkonenas pastebėjo, kad Ukrainos frontas rodo, jog tiek priešpėstinės, tiek prieštankinės minos vis dar turi savo vietą mūšio lauke. Planuojama, kad modernios priešpėstinės minos bus pradėtos gaminti ir vėliau įtrauktos į Suomijos kariuomenės arsenalą dar iki 2027 metų pabaigos. Šiuo metu ieškoma naujų minų gamintojo, kuris, pabrėžiant tiekimo saugumą, turėtų būti Suomijos subjektas.
Suomijos parlamentas Otavos konvenciją nutraukė 2025 m. liepą. Sprendimas įsigaliojo po pusmečio. Suomijos pasitraukimo iš susitarimo priežastis buvo gynybiniai sumetimai ir dėl agresyvios Rusijos politikos susilpnėjęs išorės saugumas. Suomijos siena su Rusija driekiasi daugiau nei 1300 km ir yra ilgiausia tarp visų NATO sąjungininkių.
Rytinis NATO flangas kalba vienu balsu: šalys užminuos sienas su Rusija
Suomija prie Otavos konvencijos prisijungė 2012 metais, viena paskutiniųjų Europos Sąjungoje. Tuomet iš viso buvo sunaikinta daugiau nei milijonas tradicinių minų, kurias draudė sutartis. 2000-ųjų pradžioje buvo argumentuojama, kad minos yra kariniu požiūriu naudingos ir tinka gynybai, pagrįstai šauktinių kariuomene (pagrindinė Suomijos kariuomenės jėga, kurią sudaro apie 900 tūkst. rezervistų – red. past.), bei kad nėra kitų būdų sulėtinti priešo judėjimą.
1997 m. Otavos konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo draudimo bei jų sunaikinimo ratifikavo daugiau nei 160 valstybių, išskyrus tokias galybes kaip JAV, Rusija ar Kinija. Be Suomijos, 2025 metais sutartį, remdamosi solidariu regioniniu susitarimu, nutraukė ir kitos NATO rytinio flango šalys – Lietuva, Latvija, Estija bei Lenkija.
.png)
