Ukrainai šių raketų reikia kaip oro. Jas tieks JAV kaimynė ()
Jau gabenama į Ukrainą.
© SCDBob (CC BY-SA 2.5) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:AIM-120_AMRAAM_and_AIM-9_Sidewinder.JPG
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas informavo, kad Kanada perduos Ukrainai AIM šeimos raketų, siekiant sustiprinti jos oro gynybą ir kovoti su sparnuotosiomis raketomis.
Ukrainos gynybos ministro Mychailo Fedorovo ir Kanados gynybos ministro Davido McGuinty susitikimo metu buvo aptarti, be kita ko, oro gynybos klausimai. Ukraina nuoširdžiai padėkojo Kanadai už indėlį į PURL iniciatyvą, kuri pasirodė esą lemiama atremiant masines oro atakas.
Kitas klausimas buvo su Kanada sudaryta sutartis dėl dronų gamybos, nes abi šalys mato didelį potencialą bendruose pramoniniuose projektuose, ypač dronų valdymo srityje.
Be to, Kanada nusprendė perduoti Ukrainai dar vieną AIM šeimos raketų partiją, kuri, kaip teigiama, jau gabenama į Ukrainą. Nors tikslus skaičius ir tipas nebuvo paminėti, greičiausiai kalbama apie raketas AIM-9 „Sidewinder“ ir AIM-120 AMRAAM, naudojamas oro gynybos sistemose NASAMS ir lėktuvuose F-16. Teoriškai tai gali būti ir senesnės AIM-7 „Sparrow“, tačiau jos nebegaminamos ir greičiausiai jau buvo pristatytos ankstesniuose paramos paketuose.
Raketos AIM-9 „Sidewinder“ – NATO aviacijos pagrindas
|
AIM-9 „Sidewinder“ yra trumpojo nuotolio raketos, nusitaikančios į šilumos šaltinį, kurios nuo pat įvedimo į tarnybą XX a. 6-ajame dešimtmetyje ne kartą evoliucionavo. Į Ukrainą pateko tiek senesnės AIM-9L/M versijos, menančios XX a. 9-ąjį dešimtmetį, tiek naujausios AIM-9X, gaminamos nuo 2003 metų.
Abi raketos naudoja 10 kilogramų skeveldrinę kovinę galvutę ir nusitaikymą į šilumos šaltinį, tačiau L/M versijose naudojamas jutiklis mato tik šilumos tašką, o 9X versijoje – terminį objekto kontūrą. Dėl to naujesnė modifikacija yra atspari šiluminiams spąstams (angl. flares).
Raketos veikimo nuotolis dideliame aukštyje siekia apie 20 km AIM-9L/M versijai ir net 30 km AIM-9X „Block II“ versijai, gaminamai nuo 2015 metų. Ši versija papildomai gavo ryšio kanalą, leidžiantį, pavyzdžiui, patvirtinti taikinį jau paleidus raketą arba pakeisti jį kitu skrydžio metu. Tuo tarpu paleidžiant iš antžeminių įrenginių, šių raketų veikimo nuotolis sieks 10–20 km dėl tankesnio oro, sukeliančio didesnį pasipriešinimą.
AIM-120 AMRAAM – ilgoji NATO aviacijos ranka
Savo ruožtu AIM-120 AMRAAM yra vidutinio nuotolio raketa, pritaikyta naikinti taikinius didesniu nei 100 km atstumu (paleidžiant dideliame aukštyje), kuri į USAF (JAV karinių oro pajėgų) tarnybą buvo įvesta 1991 metais. Šiuo metu tarnyboje dažniausiai naudojamos tik AIM-120C-6/7 versijos, gaminamos nuo 1998 metų, jų atnaujinta versija AIM-120C-8 bei naujesnės, tik neseniai pradėtos naudoti AIM-120D-3, kurių Ukraina greičiausiai negavo.
Raketos AIM-120 AMRAAM yra „iššauk ir pamiršk“ tipo ginklas, nes jose įrengta aktyvi radiolokacinė galvutė. Skirtingai nei senojo tipo raketoms, joms nereikia radiolokacinių bangų emiterio (lėktuvo radaro), nes jis yra pačioje raketoje. Vienintelis minusas – mažesnis raketos radaro veikimo nuotolis, siekiantis greičiau keliolika kilometrų. Iki kol objektas aptinkamas, raketa skrenda naudodama inercinę navigaciją, palaikomą palydovų, į numatomą zoną, kurioje, pagal lėktuvo kompiuterio skaičiavimus, turėtų būti taikinys.
Tuomet, raketos radarui aptikus taikinį, užtikrinamas pakankamas tikslumas paskutinėje skrydžio fazėje, kad suveiktų 20 kilogramų skeveldrinė galvutė. Verta pažymėti, kad paleidžiant iš žemės, AMRAAM raketų veikimo nuotolis sumažėja iki mažiau nei 40 km dėl tankesnės atmosferos.
.png)
.png)
