Europa palikta viena. Blogiausias Ukrainos scenarijus pildosi ()
Parama Ukrainai pasiekė dugną.
© Третій армійський корпус (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo/?fbid=917398824578071&set=pb.100089238848483.-2207520000
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kylio pasaulio ekonomikos instituto (IfW) tyrimas rodo, kad 2025 m. užsienio karinė parama Ukrainai nukrito į žemiausią lygį nuo pat karo su Rusija pradžios. JAV pasitraukus, paramos naštą perėmė Europa, kurios įsitraukimas padėjo išvengti visiško tarptautinės pagalbos žlugimo. 2025 m. Ukrainos sąjungininkai karinei paramai skyrė 36 mlrd. eurų – tai 14 proc. mažiau nei 2024 m., kai ši suma siekė 41,1 mlrd. eurų. Ataskaitoje pabrėžiama, kad praėjusių metų karinės paramos lygis buvo netgi mažesnis nei 2022 m., kurie neapėmė pilnų dvylikos karo mėnesių.
Parama Ukrainai pasiekė dugną. Europa liko be JAV
IfW atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, jog Jungtinės Valstijos sustabdė pagalbą Ukrainai, bendra suteiktos paramos vertė nesugriuvo. Atsiradusią spragą iš esmės užpildė Europa. Europos šalys karinės paramos išlaidas 2025 m. padidino 67 proc., lyginant su 2022–2024 m. vidurkiu, o finansinė ir humanitarinė pagalba išaugo 59 proc.
|
Remiantis Kylio instituto tyrimu, didžiąją dalį finansinės ir humanitarinės paramos šiuo metu teikia Europos Sąjungos institucijos.
„2025 m. pabaigoje suderinta nauja 90 mlrd. eurų paskola yra platesnės tendencijos dalis. Augantys Ukrainos finansiniai poreikiai vis labiau dengiami per ES lygmens paskolas ir dotacijas“, – sakė IfW analitikas Christophas Trebeschas.
Europa veikia įjungusi rankinį stabdį. Blogiausias scenarijus Ukrainai
IfW ataskaita kartu nurodo ir didėjančias disproporcijas tarp Europos donorų. Apie 95 proc. karinės paramos Ukrainai atkeliauja iš Vakarų ir Šiaurės Europos šalių. Karinės pagalbos augimą daugiausia skatino didžiausios regiono ekonomikos – Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Šiaurės Europa tapo antruoju pagal svarbą donorų regionu: jos dalis išaugo nuo 18 proc. 2022 m. iki 36 proc. 2023 m. ir išliko aukšta. Priešinga tendencija stebima Rytų ir Pietų Europoje. Rytų Europos valstybių dalis karinėje paramos struktūroje susitraukė nuo 17 proc. 2022 m. iki 2 proc. 2025 m., o Pietų Europos šalių – nuo 7 iki 3 proc.
Šios šalys pirmauja perkant ginkluotę Ukrainai. Priekyje – Vokietija
Ukrainos diplomatinės misijos prie NATO vadovė Aliona Hetmančiuk informavo, kad Norvegija, Nyderlandai ir Vokietija yra tos valstybės, kurios suteikė didžiausią paramą Ukrainai perkant kritiškai reikalingą amerikietišką ginkluotę pagal PURL mechanizmą.
„Dar trys šalys yra labai arti. Tai Kanada, Švedija ir Danija“, – sakė A. Hetmančiuk.
Anot A. Hetmančiuk, šalys, kurios padeda labiausiai, kelia teisingo išlaidų pasidalijimo klausimą. Nepaisant to, jos yra pasirengusios ir toliau remti Ukrainą.
„Šis pirmaujantis šešetas praktiškai yra PURL finansavimo pagrindas. Yra ir kitų šalių, įnešusių reikšmingą indėlį. Visos šios valstybės puikiai supranta, kad neremdamos PURL, jos nubaustų tik Ukrainą – ukrainiečius užnugaryje, kurie gyvena esant ekstremaliai žemai temperatūrai ir baisiems apšaudymams, bei Ukrainos karius, kurie privalo išlaikyti fronto liniją“, – paaiškino diplomatė.
.png)
.png)
