Rusija bus įsiutus. JAV analitikai sužavėti: „Lietuva ir Lenkija pastatys beribę tvirtovę“ ()
Tikslas: mažiau improvizacijos, daugiau nuspėjamumo.
© Staff Sgt. Megan Leuck (Public Domain) | https://en.wikipedia.org/wiki/Pabrad%C4%97_Training_Area#/media/File:Operation_Atlantic_Resolve,_Lithuania_150305-Z-DK135-082.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Suvalkų koridoriui numatytas naujas vaidmuo: Lenkija ir Lietuva planuoja įkurti didžiulį, bendrą ir praktiškai transatlantinį karinį poligoną. „The National Interest“ šią idėją apibūdina kaip būdą sustiprinti vieną jautriausių NATO vietų. Nors oficialiai tai poligonas, praktiškai – tvirtovė.
64 kilometrai, neleidžiantys užmigti
Suvalkų koridorius – tai siauras žemės ruožas Lenkijos ir Lietuvos pasienyje. Iš vienos pusės – Rusijos Kaliningrado sritis, iš kitos – Baltarusija. Krizės atveju lengva įsivaizduoti bandymą „atkirsti“ sausumos jungtį su Baltijos šalimis. Po 2014 m. Krymo aneksijos šio koridoriaus tema tapo strategine NATO dilema.
Šią teritoriją galima ne tik užimti, bet ir paralyžiuoti artilerijos ugnimi, raketomis ar dronais, paverčiant ją praktiškai nepravažiuojama. Tokiu scenarijumi Lietuva – o plačiąja prasme ir visas Baltijos regionas – būtų atkirsta nuo pagrindinių pastiprinimų sausuma. Tai skamba kaip abstrakti teorija, tačiau viskas susiveda į paprastą dalyką: kas pristatys techniką ir žmones, kai brangi kiekviena valanda.
Poligonas be sienų
Rusija bus įsiutus. Lietuva jau skyrė 100 mln. eurų naujam brigados lygio poligonui Kapčiamiestyje, pačioje koridoriaus širdyje. Vilnius dabar kviečia Varšuvą išplėsti šį projektą per sieną ir sukurti masyvią, bendrą pratybų zoną. Tai nebus tiesiog „dar viena treniruočių aikštelė“, o erdvė, kurioje Lenkijos ir Lietuvos kariai galės treniruotis kartu, tarsi siena būtų tik linija popieriuje, o ne organizacinė kliūtis. „The National Interest“ tai vadina „NATO tvirtove be sienų“, kurioje budi Lenkijos ir Lietuvos pajėgos. Tikslas – ugdyti įpročius: bendras procedūras, bendrą logistiką ir tikrinimą, ar šį „butelio kakliuką“ įmanoma greitai „praplatinti“ kariuomenės manevrais.
Mobilumas vietoj simbolių
Šis regionas jau ne vienerius metus yra pratybų, tikrinančių pasirengimą krizėms, vieta, o kelių bei geležinkelių infrastruktūra buvo nuosekliai gerinama. Neužtenka turėti technikos – reikia mokėti ją permesti ir sujungti NATO šalių pajėgas taip, kad jos veiktų kaip viena komanda. Čia atsiranda „karinio Šengeno“ šūkis – siekis užtikrinti kuo sklandesnį batalionų ir brigadų judėjimą per sienas. Pavyzdys: Lenkijos brigada vyksta į Lietuvos poligoną Kapčiamiestyje ir treniruojasi petys į petį su lietuviais, remiant artilerijai ar HIMARS sistemoms. Koridorius turi nustoti būti silpnąja grandimi ir tapti vieta, kur NATO repetuoja realų pastiprinimą. Tikslas: mažiau improvizacijos, daugiau nuspėjamumo.
Ukrainietiškas motyvas grįžta į žaidimą
Fone iškyla ir Ukrainos klausimas. Per susitikimą Vilniuje 2026 m. sausio 25 d. buvo priimtas sprendimas atkurti bendrą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigadą „LitPolUkrBrig“. Iki 2022 m. jos padaliniai turėjo treniruotis kartu, įskaitant ir kanadiečius. Šiandien ši tema grįžta visai kitoje, karo nulemtoje realybėje.
Naujasis transatlantinis poligonas galėtų tapti šio formato plėtros „namais“ ir vieta, kur karo Ukrainoje patirtis bus perkelta į mokymų scenarijus. Tai suteikia projektui papildomo svorio: tai ne tik Lenkija ir Lietuva, bet ir ukrainietiškas komponentas regiono gynybos logikoje. Būtent tai – kartu su geografija – paverčia šį klausimą nebe lokaliu, o strateginiu.
.png)
