Ar jūsų savaitgalio planai Marijampolėje vis dar saugūs? Scenarijus, kuris privertė Europą prabusti ()
„Manome, kad Rusija per metus galės dislokuoti didelius karių kontingentus.“
© Совет министров Республики Крым, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:%D0%9F%D1%80%D0%B8%D0%BD%D1%8F%D1%82%D0%B8%D0%B5_%D0%BF%D1%80%D0%B8%D1%81%D1%8F%D0%B3%D
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2025 m. gruodį Vokietijos laikraščio „Die Welt“ surengtose karinėse žaidynėse buvo imituojama Rusijos invazija į Lietuvą, o rezultatai buvo šokiruojantys. Pagal scenarijų, kuris vyktų 2026 m. spalį, Rusijai reikėjo vos 15 000 karių ir poros dienų, kad pakenktų NATO patikimumui ir įtvirtintų Baltijos šalių kontrolę. Sėkmės raktas buvo ne karinis pranašumas, o tikrumas, kad Vokietija dvejos, o JAV atsisakys pritaikyti 5 straipsnį. WSJ korespondentas Jaroslavas Trofimovas apsilankė Marijampolėje, scenarijuje numatytame Lietuvos mieste, ir sužinojo, kodėl Europos kariuomenės mano turinčios daug mažiau laiko pasiruošti, nei manyta anksčiau.
Atkreiptas dėmesys, kad Rusija perėjo prie karo ekonomikos, nukreipdama nacionalinius išteklius į perginklavimo programą ir karinį verbavimą, kurie gerokai viršija Ukrainos kampanijos poreikius.
Pagrindinis klausimas: kaip greitai? Anksčiau Berlynas ir kitos sostinės manė, kad Rusija negalės kelti grėsmės NATO iki 2029 m. Dabar vis labiau sutariama: tokia krizė gali kilti daug anksčiau – prieš tai, kai Europa, kuri didina savo investicijas į gynybą, bus pajėgi reaguoti.
„Manome, kad Rusija per metus galės dislokuoti didelius karių kontingentus“
|
V. Putinas nori atgaivinti Rusijos imperijos šlovę, akivaizdžiais taikiniais paversdamas šalis, kurios kadaise buvo jos dalis – tokias kaip Baltijos valstybės Lietuva, Latvija ir Estija. Visos jos jau du dešimtmečius yra ES ir NATO narės.
„Mano šalyje nerimas labai juntamas, bet tuo pačiu metu ruošiamės gintis“, – sakė Lietuvos nacionalinio saugumo patarėjas Deividas Matulionis. Nors Lietuva Rusijos invazijos atveju tikisi JAV ir kitų NATO sąjungininkų paramos, nereikėtų nuvertinti ir pačios šalies kariuomenės: „Ji tikrai kovos dar prieš atvykstant pastiprinimui.“
NATO karo strategai taip pat nerimauja dėl galimų Rusijos planų dėl Švedijos, Suomijos ir Danijos salų Baltijos jūroje, Lenkijos dalių, Norvegijos ir Suomijos šiaurės bei atakų kampanijos prieš Europos strateginę infrastruktūrą, besitęsiančios iki pat Nyderlandų uosto Roterdamo.
Gruodžio mėnesį Vokietijos laikraštis „Die Welt“ kartu su Vokietijos karinių žaidimų centru Bundesvero Helmuto Schmidto universitete surengė pratybas, imituojančias Rusijos invaziją į Lietuvą. Pratybose dalyvavo 16 buvusių aukšto rango Vokietijos ir NATO pareigūnų, įstatymų leidėjų ir žymių saugumo ekspertų, kurie vaidino 2026 m. spalio mėn. scenarijuje.
Šiame scenarijuje Rusija, pasinaudodama humanitarine krize Kaliningrado srityje, užėmė Marijampolės miestą – svarbią sankryžą siaurame koridoriuje tarp Rusijos ir Baltarusijos. Rusijos invazijos įvardijimas kaip humanitarinės misijos įtikino JAV atsisakyti taikyti NATO 5 straipsnio kolektyvinę gynybą. Vokietija dvejojo, o Lenkija, nors ir mobilizavosi, nesiuntė kariuomenės per sieną į Lietuvą. Lietuvoje jau dislokuota vokiečių brigada nesikišo, iš dalies dėl to, kad Rusija naudojo dronus, kad užminuotų kelius, vedančius iš savo bazės.
„Atgrasymas priklauso ne tik nuo pajėgumų, bet ir nuo to, ar priešas tiki mūsų ryžtu. O karo žaidime mes su mano „rusų kolegomis“ žinojome: Vokietija dvejos. To pakako, kad laimėtume“, – sakė Vienos karinis analitikas Franzas-Stefanas Gadi, atlikęs Rusijos generalinio štabo viršininko vaidmenį.
Marijampolė, maždaug 35 000 gyventojų turintis miestas, yra vienoje strategiškai svarbiausių Europos kryžkelių. Pietvakariuose driekiasi greitkelis „Via Baltica“ į Lenkiją, perpildytas sunkvežimių iš visos ES ir Ukrainos. Vakaruose – tranzitinis kelias tarp Baltarusijos ir Kaliningrado, kurį Lietuva pagal sutartį yra įsipareigojusi palikti atvirą Rusijos eismui.
Karo žaidimo scenarijuje, be Amerikos lyderystės, Rusijai vos per porą dienų pavyko pakenkti NATO patikimumui ir įtvirtinti dominavimą Baltijos šalyse, iš pradžių dislokavus tik apie 15 000 karių.
„Rusai pasiekė daugumą savo tikslų beveik nejudindami savo pajėgų“, – sakė Lenkijos saugumo analitikas Bartłomiejus Kotas, vaidinęs Lenkijos premjerą. „Tai man parodė, kad kai tik Rusija pradeda kalbėti apie eskalaciją, mūsų mąstyme jau įsišaknijusi mintis, kad turime deeskaluoti.“
Pasak Lietuvos gynybos štabo viršininko kontradmirolo Giedriaus Premenecko, realybėje Lietuva ir kitos sąjungininkės būtų gavusios pakankamai žvalgybos įspėjimų, kad išvengtų tokio scenarijaus. Net ir be sąjungininkų, pačios Lietuvos ginkluotosios pajėgos – 17 000 karių taikos metu ir 58 000 nedelsiant mobilizavus – būtų galėjusios susidoroti su ribota grėsme Marijampolės rajone. Pati Rusija turėtų apsvarstyti didelę riziką: „Rusijai Kaliningrado išlaikymas būtų dilema, ir jei RF ką nors inicijuos, NATO turi labai aiškiai pasakyti: jei tai padarysite, prarasite Kaliningradą.“
Vokietijos armijos vadas generolas leitenantas Christianas Freudingas vizito Lietuvoje metu pareiškė, kad nors NATO žvalgyba vis dar vertina, jog Rusija negalės imtis veiksmų prieš Aljanso nares iki 2029 m., Vokietija ir jos sąjungininkės yra „pasirengusios kovoti šįvakar, kad ir kokia būtų kaina“. Jis pridūrė, kad nespėlios, kiek laiko Europai liko.
Nors Rusija kas mėnesį verbuoja apie 35 000 naujų karių, ji kas mėnesį praranda apie 30 000 Ukrainos mūšio lauke, o tai lėtina jo stiprėjimą, pažymi Lietuvos kontradmirolas G. Premeneckas.
„Esame labai dėkingi ukrainiečiams, kurie savo krauju ir nuostoliais kiekvieną dieną suteikia mums laiko geriau pasiruošti“, – sakė jis. „Mes išmintingai naudojame šį laiką, nes žinome, kad jei bus susitarimas dėl Ukrainos, Rusija pagreitins savo karo mašiną. Neturime prabangos leisti Rusijai jaustis silpnai.“
Kai kurie Europos pareigūnai ir saugumo analitikai mano, kad Rusijos armija galėtų akimirksniu paleisti iki 200 000 mūšyje užgrūdintų karių, tiesiog pereidama nuo puolimo operacijų prie pozicijų išlaikymo. Tai daugiau karių, nei V. Putinas panaudojo per pirmąją plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m.
„V. Putinas yra oportunistas, ir jei jis mato tikimybę, jis ją ištirs, išbandys reakcijas, o kai turės daugiau galimybių, bandys išplėsti rezultatus“, – sakė Niko Lange, buvęs aukštas Vokietijos gynybos ministerijos pareigūnas ir vyresnysis bendradarbis Miuncheno saugumo konferencijoje, dalyvavęs „Die Welt“ pratybose. „Tai gali įvykti dabar. Jei tikslas yra parodyti, kad NATO 5 straipsnis neveikia, ir suskaldyti europiečius, reikia valios, o ne išskirtinai didelių karinių pajėgumų. Kodėl V. Putinas lauktų, kol europiečiai bus pasiruošę?“
Rusijos pareigūnai tvirtina, kad Kremlius neturi jokių kėslų į ES ar NATO valstybes nares. Prieš ketverius metus Rusija taip pat teigė, kad neketina įsiveržti į Ukrainą.
Išvada tokia, kad Rusija nekaraus tokio paties sekinančio karo prieš NATO, kokį kariavo Ukrainoje. Tačiau tai nėra priežastis manyti, kad ji visiškai atsisakys agresijos. „Užsitęsęs karas būtų žalingas Rusijai, nes mes ją pranoktume gamybos ir mobilizacijos požiūriu“, – sakė pulkininkas leitenantas Amundas Åsflatenas, dėstantis sausumos karą ir doktriną Norvegijos gynybos universiteto koledže. „Taigi, jei jie ketina ką nors daryti, jie norės tai padaryti anksti, gerose pozicijose, kurias lengva ginti.“
Būtent tai ir nutiko „Die Welt“ scenarijuje. Aleksandras Gabuevas, Berlyno Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro direktorius, vaidinęs V. Putiną, pažymėjo, kad „humanitarinės“ intervencijos dūmų uždanga buvo raktas į sėkmę. „Buvo labai naudinga nuolat kartoti, kad mums reikia humanitarinio koridoriaus, nes piktieji lietuviai neleidžia mums aprūpinti vargšų, alkanų Kaliningrado gyventojų.“
![[ŽT] Ar Europa jau gali apsiginti pati? Baltijos šalyse prasidėjo pratybos, kuriose JAV – tik stebėtoja](/photo/202602/19/12/thumb_100427__1280px-F-16_Fighting_Falcon.jpg)
