Vieno reaktoriaus kaina – pasaulinė katastrofa: analitikai skelbia juodąjį scenarijų (Video) ()
Okupacija yra ne tik karinė. Ji yra ir korporacinė.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=uSWaKo_z_is&t=1s
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jurijus Malachovas, „KyivEnerhoproect“ tyrimų ir plėtros centro generalinis direktorius aprašo sistemą, kurioje „Rosatom“ specialistai, o ne paprasti kareiviai, nustatydavo, kurie Ukrainos inžinieriai yra būtini, o kuriems galima daryti spaudimą. Tik tas, kas giliai supranta stoties valdymo struktūrą, anot jo, galėjo atlikti tokį tikslinį filtravimą.
Abu Kremliaus paskirti Enerhodaro „merai“ savo karjerą kūrė „Rosatom“ struktūrose. Pats Enerhodaras yra sovietmečio palydovinis miestas, pastatytas aplink branduolinį objektą.
J. Malachovas „Rosatom“ institucinės kultūros šaknis sieja su sovietine Energetikos ministerija ir jos integruotais saugumo pareigūnais – tai KGB integracijos palikimas. Jis teigia, kad „Rosatom“ veikia ne tik kaip korporacija, bet ir kaip valstybės politikos tęsinys.
|
Visame pasaulyje „Rosatom“ stato 24 branduolinius objektus keliose šalyse. Kiekvienas reaktoriaus blokas gali kainuoti nuo 5 iki 6 milijardų dolerių. Finansavimo struktūros dažnai apima Rusijos valstybės remiamas paskolas, o tai sukuria ilgalaikę politinę ir ekonominę priklausomybę.
„Tai politinis, o ne techninis veiksmas“, – sako J. Malachovas.
Ketverius metus Zaporožės atominė elektrinė buvo užimta. Kol kas „Rosatom“ nebuvo taikytos jokios sankcijos.
Šeši elektrinės reaktoriai dabar yra išjungti. Tačiau uždaryti nereiškia saugiai.
„Net vieno reaktoriaus sunaikinimas – jau nekalbant apie šešis reaktorius kartu su šešiomis panaudoto branduolinio kuro saugyklomis – būtų pasaulinė katastrofa su toli siekiančiomis tarpvalstybinėmis pasekmėmis“, – sako J. Malachovas. Oro sąlygos, ypač vėjo kryptys, lemtų, kaip radioaktyvioji tarša pasklistų už Ukrainos ribų.
Tuo tarpu Ukrainos dronų operatorius „Puer“ apibūdina teritoriją kaip didžiulę, pilną angarų ir uždarų konstrukcijų, kuriose galima laikyti karinę įrangą. „Galima tik įsivaizduoti, kokių rūšių ginklų ten yra ir kiek jų yra“, – sako jis.
Jis mano, kad gamykla taip pat gali būti naudojama kaip mokymo centras Rusijos FPV dronų pilotams. Infrastruktūra leidžia instruktoriams ir praktikantams veikti su branduolinio statuso skydu.
„Mūsų šaliai“, – 2025 m. rugsėjį, kalbėdamas Pasaulio atominiame forume, V. Putinas sakė – „branduolinio saugumo ir branduolinių objektų bei įrenginių fizinės apsaugos užtikrinimas yra absoliutus prioritetas“.
I. Sultanhalijevas teigia, kad ZNPP realybė rodo ką kita. Jis sako, kad yra esminis prieštaravimas tarp karinio naudojimo ir branduolinio saugumo.
„FPV dronai dažnai skraido Marhanecėje, ieškodami taikinių, į kuriuos galėtų smogti“, – sako oeratorius. „Bet jei jų nėra, jie puola viską, į ką mano esant verta pataikyti. Tai gali būti autobusai ar sunkvežimiai.“
Ostapas rodo link apgadintos bažnyčios, nusėtos skylėmis.
„Bažnyčioje pilna skylių. Na, svarbiausia, kad kazokų cerkvė visiškai sugriauta, joje apie dvidešimt skylių. Įeinu vidun, galvodamas, kad pažiūrėsiu. Ir ten nė viena ikona nesugadinta, nė viena“, – sako jis. „Tegul tiesa triumfuoja.“
.png)
.jpg)
.png)
