„Pancir“ budi 24/7: saugo bazę tarsi sarginiai šunys. Lietuvos kaimynystėje tiksi bomba (Foto) ()
Mažiausiai šešios įtvirtintos pozicijos.
© Ekrano nuotrauka
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija kuria oro gynybos skydą aplink Baltarusijos bazę, kurioje, kaip įtariama, dislokuota „Orešnik“ raketų sistema – tai rodo palydoviniai vaizdai.
Palydovinės žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija aplink Kričavo karinį aerodromą Baltarusijoje kuria daugiasluoksnę oro gynybos ir elektroninės kovos sistemą, stipriai įtvirtindama vietą, kur, kaip įtariama, dislokuota balistinių raketų sistema „Orešnik“.
Vasario 17 d. Planet Labs palydovinių nuotraukų analizė, kurią atliko Radio Free Europe/Radio Liberty tiriamosios žurnalistikos komanda, atskleidė mažiausiai šešias įtvirtintas pozicijas penkių kilometrų spinduliu aplink bazę.
Vizualiniai požymiai ir šešėlių konfigūracija leidžia daryti prielaidą, kad teritorijoje dislokuotos trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos „Tor-M2“ ir „Pancir-S1“, taip pat elektroninės kovos kompleksai „Krasucha“ arba „Moskva-1“. Šios sistemos strategiškai išdėstytos siekiant neutralizuoti orlaivių, bepiločių orlaivių ir raketų keliamas grėsmes bei slopinti navigacijos signalus.
|
Pasak Radio Free Europe/Radio Liberty, teritorijoje taip pat nustatytas objektas, panašus į tolimojo nuotolio zenitinę raketų sistemą S-300.
An analysis of satellite images suggests that six installations of systems designed to protect facilities against attacks from the air now ring a site where Russia may have deployed a nuclear-capable missile Moscow has used to flex its military muscle amid its war on Ukraine.…
— Radio Free Europe/Radio Liberty (@RFERL) March 4, 2026
Įtvirtinimų statybos grafikas sutampa su tariamu raketų sistemos dislokavimo laikotarpiu. Pirmieji žemės darbai gynybinėms pozicijoms įrengti pradėti 2025 m. lapkritį. Iki gruodžio vidurio – tuo metu, kai Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad „Orešnik“ buvo pastatyta į kovinę parengtį – gynybinis perimetras jau buvo suformuotas.
Šiuo metu įrengtos pozicijos išsidėsčiusios keliose aplinkinėse gyvenvietėse, tarp jų Zarubece, Hannaukoje, Palaškave ir Krasnaja Budoje. Šiose vietovėse įrengti apkasai, supilti gynybiniai žemių pylimai ir galimai dislokuotos radarų stotys.
Centrinėje karinėje teritorijoje palydoviniai vaizdai patvirtina šešių didelių transporto priemonių buvimą. Jų matmenys atitinka „Orešnik“ sistemos įrangą, kurią 2025 m. gruodį demonstravo Rusijos ir Baltarusijos gynybos ministerijos. Pasak Radio Free Europe/Radio Liberty, šiai strateginei įrangai skirtų angarų statyba vis dar vyksta.
Ukrainos aviacijos ekspertas ir elektroninės kovos įrangą gaminančios bendrovės direktoriaus pavaduotojas Anatolij Chrapčynskyi, išanalizavęs nuotraukas, patvirtino, kad ši vieta turi visus aukštos strateginės svarbos objekto dislokavimo požymius.
„Jeigu Rusija dislokuoja tarpžemyninę balistinę raketą arba tokią sistemą kaip „Orešnik“ , ji bet kuriuo atveju aplink ją įrengs oro gynybos sistemą, nes tai strategiškai svarbus objektas. Todėl taikomas sluoksniuotos gynybos modelis: ilgojo nuotolio sistemos, pavyzdžiui, S-300 klasės, dengiamos trumpojo nuotolio sistemomis, tokiomis kaip „Pancir“ ar „Tor“, – teigė Chrapčynskyi.
Jis taip pat pabrėžė, kad įtvirtinimų mastas ir tankis rodo, kokią svarbą šis objektas turi Maskvai ir Minskui.
„Kalbame apie uždarą karinę stovyklą su labai aukštu apsaugos lygiu – tiek ant žemės, tiek ore. Toks apsaugos lygis paprastai taikomas tik iš tiesų svarbiems objektams“, – pridūrė Chrapčynskyi.
