Tai nebe pratybos: 10 Europos šalių pasirašė evakuacijos planą – ar Lietuva pasiruošusi? ()

2026-03-05

Europos vyriausybės ruošiasi blogiausiam scenarijui.

ES šalys
© Sceptre (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Europe_flags.png

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Dešimt Europos šalių pradėjo kurti mechanizmus bendrai tarpvalstybinei civilių evakuacijai galimo ginkluoto konflikto su Rusija atveju, pranešė „Reuters“, remdamasi Švedijos gynybos ministerija.

Prie iniciatyvos prisijungė Vokietija, Lenkija, Danija, Islandija, Norvegija, Švedija, Suomija ir Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva. Pagal susitarimą jos susitarė sukurti logistinius evakuacijos maršrutus, supaprastinti sienų kirtimo procedūras ir sukurti bendrus pabėgėlių priėmimo mechanizmus.

Neįtikėtinai gera vaizdo kokybė: Ar konkurentai galės pasiūlyti ką nors geresnio? („Philips EVNIA 32M2N8900“ 4K UHD OLED žaidimų monitoriaus APŽVALGA)

10711

Trumpai tariant, nėra ką pridurti prie to, ką savo reklaminėje medžiagoje sako „EVNIA 32M2N8900“ 4K UHD OLED -žaidimų monitoriaus gamintojas. Šis daiktas yra neįtikėtinai geras. Daugiau apie jį skaitykite šioje apžvalgoje.

Išsamiau

Švedijos gynybos ministerija pažymėjo, kad Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą patirtis buvo svarbus postūmis tokiam bendradarbiavimui. Pasak ministerijos atstovų, įvykiai Ukrainoje parodė, kad laikinas gyventojų perkėlimas gali padėti šaliai išlaikyti savo gynybą ir tuo pačiu metu apsaugoti civilius gyventojus.

Planavimas apima ne tik transporto koridorių evakuacijai sukūrimą, bet ir perkeltųjų asmenų registracijos sistemos bei paramos priemonių labiausiai pažeidžiamoms grupėms sukūrimą. Pagrindinis iniciatyvos tikslas – sukurti bendrą saugumo erdvę ir užtikrinti piliečių apsaugą didelio masto karinės krizės regione atveju.

Anksčiau Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas apsiribojo atskirais dvišaliais susitarimais. Naujasis susitarimas suvienija dešimties valstybių pastangas koordinuotesniam atsakui į galimas grėsmes.

Anksčiau Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas pareiškė, kad Rusijos išpuolio prieš Europos šalis rizika labai priklauso nuo karo Ukrainoje raidos. Jis teigė, kad jei konfliktas baigsis iki 2029–2030 m., tai gali padidinti grėsmes Europos saugumui.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

mignews.com

Aut. teisės: MTPC

(4)

(0)

(4)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()