Aliarmas! Pirmyn! Bet... kas? Niekas nekalba apie šią armijos silpnybę ()

2026-03-08

Būtent šis veiksnys netrukus gali nulemti karo eigą.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

„Aliarmas! Pirmyn! Bet... kas? Niekas nekalba apie šią armijos silpnybę“, – portale „Obozrevatel“ pastebi ekspertas Oleksandras Kovalenka.

„Ukrainos dronų ataka vasario 20-osios naktį prieš Rusijos karinį aerodromą „Pugačiovka“ Oriolo srityje atskleidė didelę Rusijos oro pajėgų silpnybę, apie kurią iki šiol beveik nebuvo kalbama“, – pabrėžia Kovalenka.

Primename, kad per šį smūgį buvo sunaikinti Rusijos sraigtasparniai Mi-8 ir Ka-52, kurių bendra vertė viršija 30 mln. dolerių. Rusai radaruose puikiai matė artėjančius dronus, ir buvo akivaizdu, kad jų taikinys yra būtent šis aerodromas. Sraigtasparniai turėjo pakankamai laiko pakilti ir išvengti smūgio, tačiau to nepadarė.

Priežastis paprasta: rusams vis labiau trūksta pilotų, ypač sraigtasparnių pilotų, ir jie nepajėgia užtikrinti nuolatinio jų budėjimo. Kaip matome, tai pasakytina net apie aerodromus, esančius tiesioginiame fronto užnugaryje, kur antskrydžio tikimybė yra didelė – „Pugačiovka“ yra vos už 160 km nuo sienos su Ukraina.

Oro gynybos spragos ir nuostoliai

Ekspertai paprastai atkreipia dėmesį, kad pagrindinė Ukrainos smūgių Rusijos užnugaryje sėkmės priežastis yra rusų oro gynybos silpnumas. Tam tikra prasme tai tiesa. Per 4 karo metus jie prarado jau daugiau nei 1,3 tūkst. oro gynybos priemonių – pabūklų ir raketų paleidimo įrenginių.

Tai nesunku apskaičiuoti. Stebėsenos grupių vizualiai patvirtinti duomenys rodo apie 600 tokios technikos vienetų, o patvirtintų duomenų ir bendrų nuostolių santykis, ekspertų nuomone, paprastai yra 1:2 arba 1:2,5. Rusijos pramonė nepajėgia gaminti naujų paleidimo įrenginių tokiu tempu, todėl skylės Rusijos oro gynyboje tampa vis didesnės.

Kritinis pilotų trūkumas

Mažai kas užsimena, kad vis didėjančių nuostolių priežastis yra ir parengtų pilotų trūkumas, o tai jau tampa kritiniu veiksniu. Ataka prieš „Pugačiovką“ buvo sėkminga, nes ten tiesiog nebudėjo nė vienas pilotas.

Kaip tai įmanoma? Rusija karą pradėjo turėdama 1,3 tūkst. lėktuvų ir 1,7 tūkst. karinių sraigtasparnių, o per metus pagamindavo po 30 vienų ir kitų. Rusijos aukštosios mokyklos kasmet paruošdavo apie 150 naujų pilotų. Maždaug 70–100 iš jų vėliau pasirinkdavo karinę specializaciją. Pagrindinė kadrų kalvė buvo Krasnodaro aukštoji karo aviacijos mokykla. Taikos sąlygomis to pakako.

Per 4 karo metus rusai prarado 435 lėktuvus ir 348 sraigtasparnius – tokius duomenis pateikia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, o ekspertų vertinimai yra panašūs (180 lėktuvų ir 170 sraigtasparnių patvirtinta vizualiai, padauginus iš minėto koeficiento 2 arba 2,5).

Pilotų nuostoliai atitinkamai siekė: 80–110 lėktuvų atveju ir net 150 sraigtasparnių atveju, t. y. iš viso iki 260 asmenų. Prie to dar reikia pridėti tuos, kurie žuvo per eilę karinių lėktuvų katastrofų, tiesiogiai nesusijusių su karu.

Patirties ir pamainų trūkumas

Reikia atsižvelgti ir į dar vieną svarbų aspektą: ne kiekvienas ką tik mokslus baigęs absolventas iškart tampa aviacijos asu. Jis turi savarankiškai skraidyti 2–3 metus, kad įgytų patirties, o norėdamas tapti tikru „asu“, prie šturvalo turėtų praleisti apie 10 metų. Dažnai daugiausia patirties turintys tiesiog išeina į pensiją.

Taip pat nepamirškime, kad daugeliui sraigtasparnių arba bombonešiams-naikintuvams Su-34 reikia dviejų įgulos narių. Todėl dažnai pilotai pajėgia atlikti einamąsias užduotis – pakilti, iš atstumo paleisti valdomas bombas KAB arba apšaudyti ukrainiečius iš sraigtasparnių, galbūt perimti dronus, tačiau grįžus nėra antrosios pamainos, kuriai būtų galima perduoti orlaivius.

Kiekviename aerodrome turėtų veikti nuolatinio kovinio budėjimo sistema: 3 pamainos po 8 valandas arba bent 2 pamainos po 12 valandų. Rusijos aerodromuose to nebėra, o didžiausia problema yra būtent su sraigtasparniais, kur reikia dviejų pilotų. Būtent todėl pastaruoju metu ukrainiečiai jų ant žemės sunaikina vis daugiau.

Dvi kitos nuostolių priežastys – einamosios techninės priežiūros problemos, prastas parengimas ir daromos klaidos. Tik per pastarąsias 3 dienas rusai prarado dar du orlaivius: vieną Ka-27 ukrainiečiai numušė virš Juodosios jūros, o antrąjį per klaidą numušė patys rusai.

Dabartinėmis sąlygomis Rusijos vadovybė nepajėgia išspręsti šių problemų, kaip ir negali reikšmingai padidinti naujų, tinkamo lygio pilotų rengimo. Tarp jaunimo nebėra tokio entuziazmo skraidyti, koks buvo taikos metu.

„Taigi, karui tęsiantis, galime tikėtis vis daugiau Rusijos karinių lėktuvų ir sraigtasparnių, kurie daugiau niekada nepakils“, – apibendrina ekspertas.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

kresy24.pl

Aut. teisės: MTPC

(16)

(0)

(16)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()