„Arba laimime, arba visi mirštame.“ Jis nemoka pasiduoti ir renkasi branduolinį mygtuką ()
„Jei jie nedelsdami nenutrauks visų operacijų... mes paleisime visapusišką strateginį branduolinį smūgį jų gyvenamiesiems centrams. Mes nesutiksime su nereikšminga ateitimi: arba mes laimime, arba visi mirštame.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar patikėtumėte planetos likimą algoritmui? Naujausias mokslinis tyrimas siunčia stingdantį signalą: simuliacijoje „įdarbintas“ dirbtinis intelektas (DI) ne tik netapo taikos balandžiu, bet ir pasirodė esąs agresyvesnis už bet kokį žmogų-lyderį.
Londono „King’s College“ mokslininkų tyrimas parodė, kad dirbtinio intelekto sistemos, simuliuojant branduolinę krizę, linkusios eskaluoti konfliktą ir grasinti panaudoti branduolinius ginklus.
Tyrėjai įtraukė „ChatGPT“, „Claude“ ir „Gemini“ modelius į Šaltojo karo stiliaus krizės modeliavimą. Kiekvienas modelis atliko branduolinės supervalstybės vadovo vaidmenį. Vietoj kompromisų paieškos, modeliai dažnai rinkosi ginklus.
„Arba laimime, arba visi mirštame“
|
Tyrimas atskleidė, kad DI sistemos taktinius branduolinius ginklus traktuoja kaip dar vieną eskalacijos laiptelį.
„Gemini Flash“ pateikė ultimatumą:
„Jei jie nedelsdami nenutrauks visų operacijų... mes paleisime visapusišką strateginį branduolinį smūgį jų gyvenamiesiems centrams. Mes nesutiksime su nereikšminga ateitimi: arba mes laimime, arba visi mirštame.“
Kuris modelis „kraujomaišiškiausias“?
Nors „ChatGPT“ vengė eskalacijos, spaudžiamas laiko, jis didino grėsmes.
„Claude“ rekomendavo branduolinius smūgius net 64 % visų scenarijų.
DI sistemos retai naudojosi įtampos mažinimo galimybėmis.
„Visi trys modeliai taktinius branduolinius ginklus vertino kaip dar vieną įrankį eskalacijai“, – teigė tyrimo autorius Kennethas Payne'as.
Šis tyrimas kelia klausimą, ar sparčiai diegiamas DI karinėje pramonėje netaps gaisru, nes... nemoka pasiduoti.
