„Jie užrakino dangų“: Kodėl viena didžiausių regiono kaimynių skubiai uždarė oro erdvę palei rytines sienas? ()
Planuoja karą.
.png)
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=MebJ8BMGE98&list=PLX522uUOcZFgEkr6Pgz3Ibfk5pBrPoVaZ&index=1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija planuoja karą 2026–2027 metais: Lenkija ir Baltijos šalys gali tapti taikiniais
Europa ruošiasi galimai tiesioginei konfrontacijai su Rusija. Būtent tuo ekspertai aiškina Lenkijos sprendimą laikinai uždaryti oro erdvę rytuose, palei sienas su Ukraina ir Baltarusija. Nuo kovo 10 d. iki birželio 9 d. įvesti apribojimai yra tiesiogiai susiję su nacionaliniu saugumu.
Karinio eksperto Ihorio Romanenkos teigimu, tokie Lenkijos veiksmai visų pirma susiję su patirtimi, įgyta Rusijai naudojant bepiločius orlaivius, taip pat su išsamiu situacijos Ukrainoje tyrimu, kuris kasdien atskleidžia Rusijos oro atakų pobūdį.
Karas tarp Rusijos ir NATO: Ukrainos patirties poreikis
Lenkijoje ir kitose NATO šalyse jau buvo atlikti gynybos sistemų patikrinimai, kurie privertė valstybes kreiptis pagalbos į specialistus, turinčius kasdienės kovinės patirties.
„V. Putinas Lenkijos ir NATO oro gynybos patikrą atliko 2025 metų rugsėjo 10 dieną, kai šalį atakavo 20 bepiločių orlaivių. Lenkai padarė išvadas ir pripažino, kad jiems reikia instruktorių, mokančių naikinti rusiškus dronus. Tai buvo pirmasis signalas, kad reikalingi Ukrainos instruktoriai, kasdien susiduriantys su šia grėsme. Dabar apie tokį poreikį kalba britai, amerikiečiai ir daugybė Artimųjų Rytų šalių“, – sako karinis ekspertas, atsargos generolas leitenantas Ihoris Romanenka.
Oro gynyba Europoje: kas gali sunaikinti „ekraną“?
|
Ekspertas priduria, kad Europoje tik Vokietija turi realią galimybę sunaikinti Rusijos balistines raketas ar tolimojo nuotolio grėsmes dėl turimo Izraelio komplekso „Arrow 3“. Tuo pat metu bendra Europos šalių reakcija į Rusijos žvalgybinių dronų skrydžius išlieka dviprasmiška.
„Rusai sąmoningai siuntė savo bepiločius, kad ištirtų pozicijas Vokietijoje. Vokiečiai negalėjo rimtai pasipriešinti šiems dronams. Rusijos žvalgybiniai orlaiviai praskrido ir virš Šiaurės Europos šalių. Deja, europiečiai reagavo per lėtai – dažnai tik policija konstatuodavo faktą, užuot laiku nustačius, palydėjus ir sunaikinus taikinius.
Vieninteliai prancūzai reagavo ryžtingiau, kai Rusijos dronai mėgino pasiekti karinio jūrų laivyno bazę, kurioje dislokuoti branduoliniai povandeniniai laivai. Ten dronai buvo sunaikinti, nors oficialiai apie rezultatus nekalbama“, – teigė I. Romanenka.
Kodėl Lenkija uždaro oro erdvę?
Atsižvelgdama į visus šiuos įvykius, Lenkija nusprendė apriboti skrydžius virš regionų, esančių netoli sienų su Baltarusija ir Ukraina, kad galėtų veiksmingai veikti sudėtingomis sąlygomis.
Faktas tas, kad pasirodžius priešo taikiniams, juos labai sunku atskirti nuo savų orlaivių. Ne veltui sovietmečiu, o dabar ir Rusijoje, prasidėjus kovos veiksmams regione, skelbiamas signalas „Kilimas“ (rus. Kovior). Tai reiškia, kad visi civiliniai orlaiviai privalo nedelsdami nusileisti artimiausiuose aerodromuose, kol kariuomenė atlieka savo darbą. Šiuo atveju oro erdvė uždaroma ne visoje Lenkijoje, o tik virš rytinių šalies regionų.
Ekspertas pabrėžia, kad lenkai privalo eiti nuosekliu keliu – nuo paprastų užduočių iki sudėtingų operacijų. Kiekvienas karys, padalinys ar karinis vienetas privalo sukaupti reikiamą patirtį.
„Lenkai tai puikiai supranta. Bepiločius orlaivius sunku numušti, ypač kai jie skrenda itin mažame aukštyje. Juos reikia ne tik aptikti, bet ir lydėti bei sunaikinti. Tam būtinos intensyvios pratybos, siekiant tobulinti veiksmų koordinaciją. Būtent tai ir yra oro bei priešraketinės gynybos esmė – per mokymus ir realią patirtį didinamas Lenkijos oro pajėgų potencialas“, – aiškina Igoris Romanenka.
Pasak eksperto, mūsų Vakarų kaimynės puikiai mato, kaip Rusija siekia išsekindinti priešraketinės gynybos sistemas.
„Rusijos Federacija negali kasdien vykdyti masinių antskrydžių, ypač kombinuotų. Jiems reikia laiko žvalgybos duomenims surinkti, smūgių analizei atlikti ir atakų formatui keisti. Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose rusai pastaruoju metu žymiai dažniau naudoja balistines raketas. Jie siekia išeikvoti priešraketinių sistemų atsargas, naudodamiesi tuo, kad pasaulyje šiuo metu yra didžiulė jų paklausa. Balistinė raketa skrieja didžiuliu greičiu: viena raketa – vienas taikinys. Turime atitinkamai reaguoti į tokius iššūkius“, – reziumuoja I. Romanenka.
.png)