Kinija sustojo per naktį. „Turime būti atsargūs“ ()
Toks nuosmukio mastas yra neįprastas, o analitikai pateikia įvairius galimus paaiškinimus.
© Nathanael T. Miller (Public Domain) | https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_ships_of_the_People%27s_Liberation_Army_Navy#/media/File:Shenzhen_(DDG_167).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taivano kariuomenė per devynias iš pastarųjų dešimties dienų aplink salą neaptiko nė vieno Kinijos karinio lėktuvo. Toks nuosmukio mastas yra neįprastas, o analitikai pateikia įvairius galimus paaiškinimus.
Pastaraisiais metais kinai didino karinį spaudimą Taivanui, beveik kasdien aplink salą telkdami naikintuvus ir karo laivus. Kaip praneša Taipėjus, nuo vasario 28 dienos per vieną parą netoli Taivano buvo užregistruoti tik du Kinijos lėktuvai.
Naujienų agentūros AFP teigimu, per tą patį laikotarpį prieš metus buvo užfiksuoti net 86 tokie lėktuvai. Tai ilgiausia pertrauka tarp aptikimų nuo tada, kai AFP pradėjo rinkti šiuos duomenis (2024 m.).
Stabili situacija jūroje
Kaip informuoja AFP, padėtis jūroje išlieka „stabili“ – per 10 dienų (nuo vasario 28 d. iki kovo 9 d.) aplink salą kasdien buvo stebimi vidutiniškai šeši Kinijos karo laivai. Tai tiek pat, kiek ir praėjusiais metais. Tuo tarpu Kinijos karinių skrydžių skaičius sausio ir vasario mėnesiais, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo apie 42 proc. Karo laivų skaičius savo ruožtu buvo maždaug 4,5 proc. mažesnis nei prieš metus.
Nežinoma priežastis
Pasak AFP, ekspertai spėlioja apie staigaus Kinijos lėktuvų skaičiaus sumažėjimo priežastis. Tarp galimų veiksnių minimas Pekine šiuo metu vykstantis metinis politinis susitikimas, žinomas kaip „dvi sesijos“, bei neseniai įvykdyti valymai kariuomenėje. Agentūra taip pat mano, kad šį pokytį galėjo lemti šį mėnesį Pekine planuojamas Donaldo Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimas. Analitikai įtaria, kad karas Artimuosiuose Rytuose taip pat gali būti vienas iš veiksnių, darančių įtaką Kinijos kariniam aktyvumui.
„Paaiškinimo trūkumas kelia nerimą“
„Nesitikėjau, kad nerimausiu dėl Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos veiksmų nutraukimo aplink Taivaną, tačiau racionalaus paaiškinimo trūkumas kelia nerimą“, – platformoje „Substack“ rašė Drew Thompsonas, vyresnysis mokslo darbuotojas iš S. Rajaratnamo tarptautinių studijų mokyklos Singapūro Nanyango technologijos universitete.
Kitas AFP cituojamas Kinijos kariuomenės stebėtojas pridūrė, kad „visai neaišku, kaip tai interpretuoti“. Benas Lewisas iš analizės portalo „PLATracker“ teigė, kad „akivaizdžiai įvyko reikšmingas įprastos veiklos sutrikdymas“.
„Kuo ilgiau tęsiasi šis veiklos trūkumas, tuo labiau nerimauju dėl platesnių pasekmių. Nematau jokių ženklų, kad Kinijos Liaudies Respublika ruoštųsi kokiems nors reikšmingiems kinetiniams veiksmams“, – agentūrai AFP sakė B. Lewisas.
|
Su Tzu-yunas, karo ekspertas iš Nacionalinės gynybos ir saugumo tyrimų instituto Taipėjuje, daro prielaidą, kad Pekinas gali bandyti „susilpninti visuomenės paramą“ Taivano planams didinti išlaidas gynybai.
Klaidingas įspūdis
Brianas Hartas, Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro projekto „China Power“ direktoriaus pavaduotojas ir mokslo darbuotojas, tinkle „X“ rašė: „Kinijos antskrydžių skaičius Taivano saugumo zonoje nukrenta iki nulio arba arti nulio maždaug kasmetinių „dviejų sesijų“ metu“.
Taivano saugumo pareigūnas agentūrai AFP sakė, kad Pekinas gali bandyti „sukurti klaidingą įspūdį, jog Kinija švelnina savo grasinimus Taivanui, siekdama apgauti Jungtines Valstijas ir priversti jas apriboti paramą Taivano saugumui“.
