Toks scenarijus – smūgis Rusijai. Generolas neabejoja ()
JAV ataka prieš Iraną stumia Rusiją į sudėtingą padėtį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV ataka prieš Iraną stumia Rusiją į sudėtingą padėtį. Iš vienos pusės, pasaulio dėmesys nusisuka nuo karo Ukrainoje, iš kitos – apšaudytas svarbus Maskvos sąjungininkas.
Rusijos pozicija karo Ukrainoje kontekste dėl konflikto Irane trumpam gali sutvirtėti. Buvęs Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas gen. S. Koziejus pabrėžia, kad dabartinis JAV įsitraukimas Artimuosiuose Rytuose nukreipia dėmesį ir išteklius. Tai gali pavirsti spaudimu Kyjivui dėl ginkluotės trūkumo ir politinio palaikymo mažėjimo. Tuo pačiu metu augančios naftos ir dujų kainos suteikia Maskvai papildomų pajamų.
Karas Irane gali pakenkti Putinui ir Kremliui
Generolas nurodo, kad Vašingtonui sutelkus dėmesį į Iraną, europiečių iš amerikiečių perkamą ginkluotę tampa sunkiau nukreipti Ukrainos poreikiams. Dėl to Rusija gali įgyti daugiau laisvės manevruoti fronte. Eksperto teigimu, realu, kad Kremlius bandys pasinaudoti šia situacija kariniam spaudimui padidinti.
„Trumpuoju laikotarpiu Rusijai tai yra pliusas, tačiau ilgainiui situacija gali atrodyti kitaip“, – interviu leidiniui „Fakt“ vertina generolas Stanisławas Koziejus.
S. Koziejus aiškina, kad JAV ginkluotės perdavimas į Artimuosius Rytus riboja Europos galimybes greitai remti Ukrainą. Prie to prisideda ir ekonominis veiksnys: brangstanti nafta ir dujos yra palankios Rusijai.
„Antra, Jungtinės Valstijos šiuo momentu palieka Putinui veiksmų laisvę Ukrainoje. Naftos ir dujų kainos kyla, o tai taip pat naudinga Rusijai“, – leidiniui „Fakt“ nurodė ekspertas.
|
Generolo vertinimu, ilgalaikis scenarijus Maskvai gali būti nepalankus, jei JAV ir Izraelis pasieks pagrindinius politinius tikslus Teherano atžvilgiu. Kalba eina apie valdžios pasikeitimą ir Irano politikos perorientavimą: atsitraukimą nuo branduolinio kurso bei antiizraelietiškos laikysenos.
„Toks pasikeitęs Iranas iškristų iš bendradarbiavimo su Rusija ašies. Maskvai tai būtų didelis susilpninimas“, – pabrėžė gen. S. Koziejus.
Teherano, kaip strateginio partnerio, praradimas Kremliui reikštų riziką prarasti įtaką bei logistikos galimybes regione, taip pat būtų politinis smūgis Vakarams besipriešinančiam sąjungininkų tinklui.
„Dingtų labai svarbus partneris. Putinui tai sukeltų pozicijų susilpnėjimo riziką“, – „Fakt“ puslapiuose apibendrino buvęs Nacionalinio saugumo biuro vadovas.
Taigi, trumpuoju laikotarpiu galima tikėtis Rusijos veiksmų Ukrainoje intensyvėjimo, tačiau ilgesnė perspektyva gali atnešti jėgų pusiausvyros pokyčių.
