Per plauką nuo branduolinės katastrofos. JAV galėjo turėti savo Černobylį – viskas dėl... veržliarakčio (FOTO, VIDEO) ()
Viena garsiausių branduolinių raketų avarijų įvyko 1980 m. Sprogo tarpžemyninė balistinė raketa „Titan II“, nešanti branduolinę galvutę – tai vos nesukėlė didelės katastrofos.
© Ekrano kopija | https://x.com/SEAA1972/status/1174745096425656320/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1980 metų rugsėjo 18–19 dienomis, 5 kilometrų atstumu nuo nedidelio Damasko (Damascus) miestelio Arkanzaso valstijoje, JAV, įvyko nelaimė, susijusi su tarpžemyninės balistinės raketos LGM-25C „Titan II“ sprogimu.
Ji buvo dislkokuota JAV karinių oro pajėgų 374-7 raketų komplekso paleidimo šachtoje. O į šachtą įkritus techninės priežiūros komandos nario numestam veržliarakčiui, prasidėjo įvykių grandinė, galėjusi sukelti didelio masto branduolinę katastrofą, rašo „Popular Mechanics“.
Command and Control trailer looks at 1980 Damascus Titan missile explosion. Watch it here https://t.co/OdsY9N6REU pic.twitter.com/rO3FyGlaWn
— Phil Edwards (@Live_for_Films) July 6, 2016
Iki šeštojo dešimtmečio pabaigos tapo aišku, kad tolimojo nuotolio branduolinių bombonešių idėja pasenusi. Jei raketą būtų galima paleisti į kosmosą, ją būtų galima paleisti į taikinį Žemėje daug greičiau, nei bombonešiai galėtų pasiekti taikinį ir numesti ant jo branduolinę bombą.
|
Pirmosios amerikiečių tarpžemyninės balistinės raketos su branduolinėmis galvutėmis, tokios kaip „Titan I“, buvo varomos kriogeniniu kuru, naudojant tokias medžiagas kaip skystas deguonis, kurį reikėjo laikyti šaltą. Degalų papildymas ir raketos paruošimas paleidimui užtrukdavo apie 15 minučių.
Raketa „Titan II“ turėjo didesnį nuotolį ir, skirtingai nei jos pirmtakė, naudojo hipergolinį kurą, kuriame kuras ir oksidatorius buvo laikomi raketos viduje kambario temperatūroje ir beveik akimirksniu sumaišomi paleidimui. Kuras buvo aerozinas (sprogus hidrazino ir dimetilhidrazino mišinys), o oksidatorius – azoto tetroksidas.
On this day in 1980, the United States narrowly avoided its own Chernobyl all because of a dropped wrench 🔧😰.https://t.co/KbVWHkvVUP #SEAA #titanII #thisdayinhistory #tbt #throwbackthursday #damascus pic.twitter.com/QEpREQPkCd
— SEAA (@SEAA1972) September 19, 2019
„Titan II“ raketos visada buvo aprūpintos kuru ir paruoštos paleidimui bet kuriuo metu, tačiau tai reiškė, kad jas reikėjo nuolat stebėti ir prižiūrėti.
1980 m. rugsėjo 18 d. vakarą techninės priežiūros komanda pradėjo tikrinti LGM-25C „Titan II“ raketą su 9 megatonų W53 branduoline galvute. Maždaug 18.30 val. techninės priežiūros komandos narys į šachtą netyčia numetė 3,6 kg sveriančią veržliarakčio galvutę (pats veržkliaraktis svėrė 11 kg), kuri nukrito iš 24 m aukščio, atšoko nuo šachtos dugno ir prakirto raketos pirmojo etapo degalų baką. Tai sukėlė sprogstamąjį degalų nuotėkį.
Raketų kompleksas ir aplinkinė teritorija buvo evakuoti. Avarinio likvidavimo pastangų metu rugsėjo 19 d., 3 val. ryto, sprogo raketų šachtą užpildę kuro garai. Branduolinė raketa buvo sunaikinta sprogus paleidimo šachtoje susikaupusiems kuro garams.
Sprogimas nuplėšė šachtos šarvuotą dangtį ir visur išbarstė nuolaužas, įskaitant ant raketos sumontuotą branduolinę galvutę, kurios galia siekė 9 megatonas trotilo. Palyginimui, ant Hirošimos numestos atominės bombos galia buvo apie 15 kilotonų, o ant Nagasakio – apie 21 kilotoną. Megatonoje yra 1000 kilotonų.
Galiausiai kovinė galvutė buvo rasta maždaug už 30 metrų nuo paleidimo vietos. Radioaktyviųjų medžiagų nuotėkio nebuvo. Kovinės galvutės saugos sistemos užkirto kelią radioaktyviųjų medžiagų praradimui ar branduoliniam sprogimui.
I highly recommend " Command and Control " on @PBS . It is a documentary on the 1980 Damascus Arkansas Titan II missile explosion . The only thing that saved the US from a 35 megaton nuclear explosion was shear luck. pic.twitter.com/uHiwFETsxN
— Michael Minor (@MinorMike) August 16, 2018
Žuvo tik vienas žmogus, bet 21 JAV oro pajėgų karys buvo sužeistas.
Kai žinia apie sprogimą pasiekė Amerikos visuomenę, JAV prezidentas Jimmy Carteris paskelbė pareiškimą, kuriuo patikino Arkanzaso gyventojus, kad radioaktyviųjų medžiagų nuotėkio nebuvo ir kad situacija kontroliuojama. Arkanzaso gubernatorius Billas Clintonas (būsimasis JAV prezidentas) pareiškė, kad oro pajėgos jam pasakė, jog šachtos viduje negalėjo įvykti branduolinis sprogimas.
Raketų kompleksas niekada nebuvo remontuojamas. Iš 1,6 km² ploto aplink objektą buvo pašalintos nuolaužos, o pati vieta užversta žvyro, dirvožemio ir smulkių betono skeveldrų krūva.
.png)
