Tas, kuris priėmė lemtingą sprendimą: 0,8 s iki tragedijos ()
Paskutinės sekundės išsigelbėjimas.
© stop kadras|https://www.youtube.com/watch?v=jx-rTiHRTQ4
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Paskutinės sekundės išsigelbėjimas: naikintuvas sudužo prieš žiūrovų akis, pilotas priėmė lemtingą sprendimą
2003 m. rugsėjo 14 d. JAV Aidaho valstijoje, „Mountain Home“ oro bazės aviacijos šventėje, pilotas išsigelbėjo likus vos 0,8 sekundės iki lėktuvo katastrofos.“
JAV karinių oro pajėgų akrobatinės grupės „Thunderbirds“ kapitonas Christopheris Stricklinas katapultavosi iš savo naikintuvo likus mažiau nei sekundei iki smūgio į žemę. Tą dieną jis atliko solo pasirodymą naikintuvu F-16C „Fighting Falcon“. Programoje buvo numatytas manevras, kurį iki tol pilotas buvo sėkmingai atlikęs daugybę kartų: status kilimas, po kurio sekė „Split-S“ manevras.
Šio manevro metu orlaivis apsiverčia aukštyn ratais, leidžiasi išlenkta trajektorija, o vėliau išsilygina horizontaliam skrydžiui priešinga kryptimi. Manevras reikalauja itin tikslaus aukščio įvertinimo.
|
Tik įpusėjęs manevrą C. Stricklinas suprato, kad pradėjo jį per žemai – orlaivis nespės grįžti į horizontalų skrydį ir rėžis į žemę.
Situacija klostėsi žaibiškai. Supratęs, kad orlaivio išgelbėti nebeįmanoma, pilotas visą dėmesį sutelkė į žiūrovų saugumą. Jis nukreipė F-16 tolyn nuo daugiau nei 60 tūkst. oro šventės žiūrovų.
Tik įsitikinęs, kad lėktuvas nebekelia grėsmės žmonėms ant žemės, pilotas patraukė katapultavimosi rankeną. Praėjus vos 0,8 sekundės, F-16 rėžėsi į žemę ir buvo visiškai sunaikintas.
Pilotas išgyveno patyręs tik nedidelius sužalojimus
Katapultavimosi metu lėktuvas buvo maždaug 40 metrų aukštyje. Viskas suveikė taip, kaip numatyta: nusimetė kabinos gaubtas, raketinis mechanizmas išsviedė sėdynę, įsijungė stabilizavimo sistemos ir išsiskleidė parašiutas.
Nors buvo prarastas daugiau nei 20 mln. JAV dolerių vertės naikintuvas, pilotas liko gyvas ir patyrė tik nesunkius sužalojimus.
Kas lėmė nelaimę?
Nelaimė įvyko ne dėl techninio gedimo. Oficialus tyrimas nustatė, kad pagrindinė katastrofos priežastis – klaidingas aukščio įvertinimas.
„Thunderbirds“ pilotai paprastai treniruojasi Nevados valstijoje esančioje Neliso oro pajėgų bazėje, kuri yra maždaug 335 metrais žemiau nei „Mountain Home“ bazė Aidaho valstijoje. F-16 aukštimatis rodo aukštį virš vidutinio jūros lygio (MSL), o skrydžių programa buvo sudaryta remiantis aukščiu virš žemės paviršiaus (AGL).
Prieš pradėdamas „Split-S“ manevrą, C. Stricklinas pakilo tik iki maždaug 510 metrų aukščio virš žemės, nors minimalus reikalaujamas aukštis siekė apie 760 metrų. Kadangi atliekant šį manevrą prarandama daug aukščio, saugiam išsilyginimui jo paprasčiausiai nepakako.
Tyrimas atskleidė ir daugiau prie nelaimės prisidėjusių veiksnių:
Skrydžio metu pilotai turėjo nuolat mintyse perskaičiuoti aukštį iš MSL į AGL ir atvirkščiai.
C. Stricklinas šį manevrą buvo atlikęs daugiau nei 200 kartų. Tyrėjų teigimu, susiformavusi rutina galėjo prisidėti prie klaidos nustatant pradinį aukštį konkrečiame aerodrome.
Pasikeitusios saugumo taisyklės
Po nelaimės buvo pakeistos „Thunderbirds“ darbo procedūros. Nuo tada visi pilotai ir skrydžių saugą prižiūrintys specialistai naudoja vieningą aukščio atskaitos sistemą – aukštį virš vidutinio jūros lygio (MSL). Be to, minimalus aukštis „Split-S“ manevrui pradėti buvo padidintas maždaug 300 metrų – iki 1 070 metrų.
Šis įvykis primena, kad aviacijos sauga grindžiama nuolatiniu mokymusi ir procedūrų tobulinimu. Net ir nepriekaištingai veikianti technika negali visiškai apsaugoti nuo žmogiškųjų klaidų, todėl net menki procedūrų trūkumai gali turėti labai rimtų pasekmių.
_(cropped).png)
