Jie metų metus pragulėjo sandėlyje. Dabar apie juos prisimenama ()
Skaičiuojama, kad buvo pagaminta ne daugiau kaip keliasdešimt vienetų.
© Vitaly V. Kuzmin (CC BY-SA 4.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/2S31_Vena#/media/File:2S31_Vena_-_Oboronexpo2014part3-02.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos karo ekspertas Oleksandras Kovalenka atkreipė dėmesį į Rusijos pajėgose pasirodžiusį retą ginklą – 2S31 „Vena“. Jo vertinimu, tai yra augančių Kremliaus problemų dėl artilerijos įrodymas.
2S31 „Vena“ – gana ilgą istoriją turintis ginklas, kurio koncepcija gimė dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje, kai tuometinė SSRS norėjo pakeisti minosvaidį „Nona-S“ modernesne ir efektyvesne technika.
Vėlesni metai daugiausia buvo skirti prototipų bandymams, kurie tęsėsi iki pat 2007 m., kai buvo pradėta gamyba. Tačiau jos mastas pasirodė esąs nedidelis. Skaičiuojama, kad buvo pagaminta ne daugiau kaip keliasdešimt vienetų. Didžioji dalis liko Rusijoje, o keliolika vienetų buvo eksportuota į Azerbaidžaną.
Rusų problemos su artilerija. Štai įrodymas
Oleksandras Kovalenka mano, kad šio ginklo pasirodymas rusų gretose yra jų krizės ženklas, susijęs su vis didėjančiu artilerijos sistemų, kuriomis jie rėmėsi nuo pat pilno masto invazijos į Ukrainą pradžios, trūkumu.
„Daugeliui pavadinimas „Vena“ nėra toks žinomas kaip „Hiacint“, „Nona-S“, „Msta-S“ ar kiti, ir tai nenuostabu. Juk tai nėra serijinė technika. [...] 2S31 buvimas fronte nereiškia, kad Rusija įgijo pajėgumų gaminti šią techniką pakankamais kiekiais karo poreikiams. Priešingai. Ši transporto priemonė karo veiksmų zonoje pasirodo dėl savaeigių artilerijos vienetų trūkumo. Šis deficitas verčia rusus traukti iš sandėlių retas transporto priemones“, – paaiškino Oleksandras Kovalenka.
Technika, kurią sunku įvertinti
Kartu ekspertas pabrėžė, kad 2S31 „Vena“ yra savaeigis minosvaidis, kuris savo laiku atrodė labai perspektyvus, tačiau jo vystymą sutrikdė, be kita ko, SSRS žlugimas.
Todėl net ir šiandien jis gali būti vertinamas kaip tam tikrą puolamąjį potencialą turinti technika (jame sumontuotas 120 mm kalibro minosvaidis-patranka, pritaikytas įvairių tipų amunicijai, kurio šaudymo sparta siekia iki 10 šūvių per minutę), tačiau kartu jis pasižymi silpnais šarvais ir nepašalintomis vadinamosiomis „vaikiškomis ligomis“ (būdingomis technikai, gamintai nedideliais kiekiais).
„Nepaisant privalumų, tai nėra masinė technika. Ji karo veiksmų zonoje pasirodo kaip trūkumo patvirtinimas, o apsaugos požiūriu atrodo archajiškai, lyginant su grėsmėmis, su kuriomis jai teks susidurti“, – pridūrė Oleksandras Kovalenka.
