Jis įžeidinėjo ir tyčiojosi, o dabar maldauja pagalbos. „Sėkmės, pone prezidente“ ()

2026-03-17

Panika auga.

© Gage Skidmore (CC BY-SA 2.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Donald_Trump_%2839630669575%29.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Šeštadienio įraše savo socialinėje platformoje „Truth Social“ Donaldas Trumpas dar kartą užsiminė apie situaciją Hormūzo sąsiauryje.

Trumpame komentare jis bent du kartus paprieštaravo pats sau. Pirmiausia pareiškė, kad „Irano kariniai pajėgumai buvo 100 procentų sunaikinti“, tačiau vėliau pridūrė, jog iraniečiai vis dar geba „nusiųsti vieną ar du dronus, padėti kokią miną, paleisti trumpojo nuotolio raketą“. Jo vizijoje „Irano kariniai pajėgumai“ įgyja Šriodingerio katės pavidalą. Jie yra, bet jų tarsi nėra, nes juk buvo „100 procentų sunaikinti“.

JAV prezidentas taip pat paskelbė, kad „daug šalių, daugiausia tos, kurios jaučia sąsiaurio blokados pasekmes, nusiųs ten savo laivus“. Tačiau kitame sakinyje skaitome: „Tikiuosi, kad Kinija, Prancūzija, Japonija, Pietų Korėja ir Jungtinė Karalystė išsiųs savo laivus, kad Hormūzo sąsiauris nekeltų grėsmės (sic!) iš Tautos, kuriai galutinai nukirtome galvą („totally decapitated“), pusės“. Taigi, Jungtinių Valstijų sąjungininkai tikrai padės JAV kariniam jūrų laivynui, nes Donaldas Trumpas... turi tokią viltį.

[EU+Kuponai] Ruošiamės vandens pramogoms! Pirmieji laimi daugiausiai. SUP irklenčių ir pompų kaina kelia šypseną

2714 2

Rekordiškai žemos kainos

Specialūs kuponai

Iš Europos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Labai ribotas kiekis

30-ies d. pinigų grąžinimo garantija

12-os mėn. garantija

Išsamiau

Galėtume ir toliau tyčiotis iš šių nenuoseklumų arba, priešingai, numoti į juos ranka, pripažindami, kad tai juk nihil novi sub sole (nieko naujo po saule). Juk Donaldas Trumpas jau pripratino mus prie tokio tipo neįtikėtinų teorijų, pasiūlymų, reikalavimų ir grasinimų. Tačiau išanalizavus pastaruosius paties Trumpo bei kelių politikų iš jo artimiausios aplinkos pasisakymus bei sprendimus, galima prieiti prie išvados, kad šis paskutinis įrašas nėra tik tūkstantasis epizodas laisvame Amerikos lyderio sąmonės sraute. Tai greičiau dar vienas įrodymas, kaip sparčiai Baltuosiuose rūmuose auga panika po vos dvi savaites trunkančio konflikto su Iranu, kuris, panašu, neduoda tokių rezultatų, kokių buvo tikėtasi Vašingtone.

Ajatolų kariniai pajėgumai tikrai buvo stipriai pakirsti, bet tikrai ne „anuliuoti“. Ali Chamenėjus buvo „dekapituotas“, tačiau jo įpėdiniai neketina kelti baltos vėliavos. Represuojami Irano piliečiai turėjo „imtis reikalų į savo rankas“, bet nesiėmė (beje, Trumpas jau nebekalba apie „režimo keitimą“ Teherane ir nebedaro skirtumo – kas matyti ir iš aukščiau cituoto įrašo – tarp diktatoriškos valdžios ir „Tautos“). Užtat amerikiečiams jau pavyko išbalansuoti pasaulines naftos rinkas, padegti beveik visus Artimuosius Rytus, įsiutinti ne vienos šalies visuomenę savo pagyrūniška, o kartais ir arrogantine propaganda bei abejingumu civilių aukoms.

Panika auga, nes papildomi rinkimai į Kongresą jau lapkritį, parama Trumpui nukrito žemiau 30 proc., kuro kainos kyla, o suskystintų dujų tiekimai (daugiausia iš Kataro) mažėja. Tai paveiks trąšų gamybos ribojimą visame pasaulyje, o tai smogtų žemės ūkio sektoriui, kas savo ruožtu sukeltų infliacijos šuolį. Ir taip toliau, ir taip toliau. Trumpai tariant: netrukus gali paaiškėti, kad Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas – iškilūs protai, patyrę diplomatai ir regiono žinovai, raginę Trumpą sukelti avantiūrą Persijos įlankoje – „netyčia“ nuves prie globalios ekonominės katastrofos. Tokio masto, kurį sunku net įsivaizduoti. Kuriai esant, prieš 25 metus pagarsėjusį „dot-com burbulą“ netrukus prisiminsime kaip švelnų paglostymą.

Amerikiečiams sekasi ne itin gerai, o tai dar kartą įrodo vis ryškesni bandymai ieškoti kaltų dėl tokios padėties. Viceprezidentas JD Vance'as, anksčiau aukštinęs Trumpą kaip tą, kuris „neįvelia mūsų į beprasmius karus“, dėl dabartinių aukštų naftos kainų, žinoma, apkaltino Joe Bideną. Kaip praneša kai kurios žiniasklaidos priemonės už vandenyno, šios medžioklės auka taip pat gali tapti gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas, kuris labai mėgsta žaisti karą, ypač su musulmonais (priminkime, kad jis ant savo kūno išsitatuiravo, be kita ko, garsųjį kryžiuočių šūkį „Deus vult“ bei arabų kalbos žodį „Kafir“, reiškiantį „netikėlį“) ir su entuziazmu apie tai pasakoja vis dažnėjančiose spaudos konferencijose. Beje, dauguma jų jam baigiasi didesniu ar mažesniu susikompromitavimu.

Taip pat galima bandyti išskirstyti kaltę arba įtraukti į „bendraatsakingų“ asmenų stovyklą kitus žaidėjus, nebūtinai pačioje Amerikoje. Iš čia ir kyla tas desperatiškas kreipimasis į kelias vyriausybes, kad šios nusiųstų savo laivyną į įlankos regioną. Be to, čia susiduriame su dar vienu tragikomišku posūkiu.

Iki šiol Donaldas Trumpas manė, kad Amerikai nereikia sąjungininkų, kad europiečiai niekam netinkami, pastarosiomis dienomis nerūpestingai įžeidinėjo JK premjerą, tyčiojosi iš Prancūzijos prezidento, o nuo savo antrosios kadencijos pradžios veda prekybinius ginčus su Kinija, Japonija ir Pietų Korėja. Šiandien jis maldauja būtent tų pačių šalių pagalbos kare, kurį pats ir sukėlė. Net sunku tai pakomentuoti. Galbūt nebent taip: „Sėkmės, pone prezidente“.

Nuomonės autorius – Marek Magierowski, Lenkijos žurnalistas, buvęs Lenkijos ambasadorius JAV ir Izraelyje.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

wiadomosci.wp.pl

Aut. teisės: MTPC

(6)

(0)

(6)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()