Kas vyksta Maskvoje? Dingęs internetas slepia tai, ko bijo net Kremlius. (Video) ()
© https://www.recraft.ai/invite/H8FEz1qUZ8
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
© nuotrauka iš Viačeslavo Širiajevo asmeninio archyvo
— Ar iki metų pabaigos matysime minias su šakėmis, žygiuojančias į Maskvą, kaip Prigožinas?
— Ne. Mes arba pamatysime karo pabaigą, susitarimą su Trumpu, arba mobilizacijos modelį, kai tapsime Šiaurės Korėja, dirbsime prie staklių nuo ryto iki vakaro ir vakarienei valgysime žolę. Aš utriruoju.
Arba milžinišką pinigų emisiją, kuri leis išgyventi iki 2026 metų pabaigos. Tada 2027 metais viskas grius kaip 90-aisiais.
— Juk mes prisimename, kad Vladimiras Vladimirovičius yra Boriso Nikolajevičiaus globotinis. O Boriso Nikolajevičiaus pinigų spausdinimo praktika buvo gerai išvystyta 1990-aisiais… Ant tų mielių ir iškilo Putinas po 1998. Prisiminkite vaikystės vaizdo įrašą apie tai, kaip vyrai spausdino milijardus rublių?
— Atgal į praeitį. Koks gi jų šūkis? Atgal į praeitį! Juk jie nori grįžti atgal. Peskovas čia pareiškė, kad jiems idealus valdovas yra Nikolajus II. Bet iki jo negalima iškart atsukti atgal, nes tada būtų Kruvinasis sekmadienis ir karas su Japonija. Reikia pirmiausia pereiti 1990-uosius, tada Sovietų Sąjungos žlugimą, 1980-ųjų pabaigos griūtį. Tada tuščias lentynas. Viskas žingsnis po žingsnio. Tada Stalino barakai. Tada gamybos priemonių atėmimas iš visų valstiečių. Buožių iškeldinimas. Stalino kolektyvizacija.
— Trečdalis verslininkų Rusijoje galvoja apie verslo uždarymą. Kas antras mano, kad reikalai toliau klostysis blogiau nei dabar. Tai FOM duomenys. Keturi iš dešimties verslininkų pranešė, kad jų pajamos 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo mažesnės nei anksčiau. 29 % respondentų teigė, kad metų pabaigoje pajamų jiems nepakako net tiesioginėms išlaidoms padengti. 42 %, t. y. 7 procentiniais punktais daugiau nei anksčiau, užfiksavo paklausos sumažėjimą. Jei iš šių skaičių pašalintume emocijas – tai yra „jausmų“ ir „lūkesčių“ skaičiai – kas liktų?
— Aš nemanau, kad tai emociniai pareiškimai. Nes jie nesuvokia, kiek viskas blogai. Jie mano, kad jiems teks užsidaryti. Ir jie mano, kad jie mano, jog jiems teks užsidaryti. O iš tikrųjų balandį, gegužę, birželį jie užsidarys. Ir net tie, kurie manė, kad neužsidarys, taip pat pradės galvoti, o tada rugsėjį užsidarys.
— Tai reiškia, kad šiuose skaičiuose dar yra daug kvailo optimizmo?
— Žinoma. Bet tai ne optimizmas. Tai nežinojimas. Nežinojimas tikrosios situacijos. Nežinojimas realybės. Jie sprendžia pagal savo tiekėjus, kurie jiems jau nemoka. Susitaria, kad sumokės vėliau. Remdamiesi šia istorija, jie ir sako, kad viskas blogai. Bet juk jie nesupranta, kas po viskuo tuo slepiasi. Nedaugelis smulkiųjų ir vidutinių verslininkų baigė ekonomikos fakultetus, gerai mokėsi, gavo penketukus už ekonomikos teorijos egzaminus.
— Tai reiškia, kad tai jau agonija ir silpnas ligonio pulsas?
— Dėl silpno pulso — ne. Greičiau tai 42 °C temperatūra su karštine. Tai yra būklė, kai reikia imtis ypatingų priemonių. Kol kas dar ne reanimacija.
— Bet jei terapijos nekeisime, reanimacija neišvengiama?
— Žinoma. Ir ten jau bus siūlinis pulsas ir visa kita.
— „Valdžia eina per pelkę, skęsta, bet eina toliau ir dar labiau įklimpsta. Tai griauna režimo pagrindą, išteklių vis mažėja“, — sakėte praėjusį ketvirtadienį. Bet juk Trumpas padėjo Putinui su Irano avantiūra? Naftos doleriai ėmė tekėti dar gausesniu srautu?
— Du žodžiai. Trumpas Putinui nepadėjo. Trumpas tik leido pirkti naftą iš tanklaivių, įkrautų iki kovo 12 d. Tai sudaro maždaug 30 milijonų barelių – maždaug 2 milijardus dolerių. Biudžeto skylė 2026 metais – 200 milijardų dolerių. Tai reiškia, kad Trumpas išsprendė Putino problemą tik viena šimtąja.
— Ar per anksti džiaugiasi tie, kurie trina savo purvinas rankas?
— Taip. Be to, Indijos valstybinis bankas pareiškė, kad nevykdys mokėjimų už rusišką naftą. Labiausiai tikėtina, kad didžioji dalis pinigų liks Indijoje. Juos privers investuoti į kokias nors Indijos įmones. Tai reiškia, kad pinigai net nepateks į biudžetą.
Be to, Europa toliau sulaiko Rusijos tanklaivius. Šiandien pasirodė žinia apie antrąjį tanklaivio sulaikymą Švedijoje. Toliau kyla klausimas dėl fizinių kiekių. Kaina šoktelėjo. Gerai. Bet kiek naftos jūs parduodate?
Čia daug visko. Nėra jokio strateginio ir operatyvinio proveržio. Yra tik taktinis Putino užkariavimas dar vienos miškininko trobelės tarptautinėje arenoje.
— Grįžkime į Maskvą. Akivaizdu, kad ir klientai, ir verslas priversti pereiti prie grynųjų pinigų. Akivaizdu, kad tokiuose sandoriuose didelė rizika, jog jie bus vykdomi be valdžios žinios, be čekių, be mokesčių. Akivaizdu, kad tai priežastis priežiūros institucijoms vėl užminti savo batais smulkųjį verslą už pažeidimus. Čia laukiame problemų, ar jie nesiryš?
— Bandys rengti demonstracines akcijas. Parodys kontrolinį pirkimą: kaip nebuvo išduotas kvitas, o sumokėta grynaisiais. Visa tai gali būti. Bet iš esmės situacija nesikeis. Žmonės, privesti iki nevilties, spjaus ant visų tų kasos aparatų. Kiek įmanoma, mokės grynaisiais. Juo labiau, kad dabar žmonės turi tik grynuosius. Žmonės vaikšto tik su grynaisiais. Beprasmiška vaikščioti su telefonu, su kortele. Niekur šie terminalai neveikia. O jei žmonės vaikšto su grynaisiais, tai ir verslas pereina prie grynųjų ir pradeda dirbti ne tik per kasą.
— Aukso amžius policininkams. Tiesiog 1990-ųjų sugrįžimas!
— Taip. Ir policijai mokėti bus pigiau.
— Anksčiau sakėte, kad paviršiuje liks tie, kurie gali sau leisti nebijoti. Bet kas gali to nebijoti? Tas, kurio tėvas yra FSB pulkininkas. Tokių verslininkų Maskvoje nemažai.
— Yra žmonių, kurie tokiame drumzliname 1990-ųjų vandenyje gali gauti papildomų pajamų, nes dėl įvairių priežasčių nebijo. Pirma — jie tiesiog drąsūs. Ir elgiasi teisingai.
Antra — tai tikrai, kai tėvas ar dėdė yra pulkininkas. Ir jie pradeda ne 20–30 % operacijų vykdyti „juodai“, o 90 %. Žinoma, jie daugiau pasipildys prieš visišką žlugimą. Ilgiau išsilaikys.
— „Stogas“ — lampasai ir antpečiai?
— Arba drąsa, vidinė panieka tam plikam nykštukui su jo Finansų ministerija, Federaline mokesčių tarnyba ir kitomis nesąmonėmis. Supraskite, mokesčių tarnyba labai pasikeitė. Ji pamiršo, kaip dirbti 1990-aisiais. Mišustinas dirba premjeru šešerius metus, o prieš tai dešimt metų vadovavo Federalinei mokesčių tarnybai. Per tuos metus jis viską perkėlė į skaitmeną.
Ir vos tik nelieka skaičių, vos tik nėra atsiskaitymų kortelėmis, akimis ir „Google Pay“ — jis visiškai nieko nemato. Jis visiškai nesupranta, kaip dirbti su šešėline ekonomika. Tai reiškia, kad skaitmeninimas iškrėtė profesoriui Pleišneriui piktą pokštą.
— Tai reiškia, kad patirties ieškome pas tuos verslininkus, kurie pasiekė sėkmę ir išgyveno 1990-uosius, o dabar vaidina pensininkų vaidmenis?
— Taip. Nes jie prisimena, kaip viskas buvo. Bet dabar nėra Počinoko. Būtent Počinokas galėjo rengti reidus turguose, vietoje suimti žmones, dirbančius be kasos aparatų.
Šiandieninė FNT to iš esmės padaryti negali. Tai tiesiog biuro klerkai, akinius nešiojantys knygagraužiai, sėdintys prie monitorių ir bandantys ten kažką rasti. Jų neįmanoma priversti išeiti į gatvę ir sučiupti už rankos gėlių pardavėją. Tai neįmanoma. Todėl aš pranašauju sėkmę visiems, kurie nusispjaus ant visų savo baimių ir dirbs „juodai“ su grynaisiais bei išgyvens.
— Man atrodo, ar valdžia bando nekomentuoti to, kas vyksta? Koks jūsų įspūdis?
— O ką jie gali pasakyti? Pripažinti, kad visa tai suorganizuota dėl to, kad plikam seneliui pasidarė baisu?
— Bet juk Peskovas maždaug taip ir pasakė…
— Jis juk pasakė, kad „visa tai dėl jūsų“.
— Jis nepatikslino, kam taip užtikrinamas „saugumas“.
— Jis turėjo omenyje, kad žmonės tai supras, nes tai saugumo labui.
— Bet juk nepasakyta, būtent kieno saugumo. Ten galima pridėti ir žodį „Putinas“, pavyzdžiui.
— Jis nekalbėjo apie Putiną. Ir gaunasi: „Juk tai jūsų pačių labui. Juk jūs žmonės. Juk jūs piliečiai“. Jis nekalbėjo apie pirmosios asmenybės saugumą. Bet jis ir nepasakė, kad tai dėl antpuolių prieš Maskvą. Jei jis būtų pradėjęs meluoti apie ukrainiečius, „jūs gi nenorite, kad būtų kaip Brianske“, jį iš karto būtų pagavę meluojant. O taip jis tiesiog nepasakė visko. Aišku, kad reikalas ne piliečių saugume, bet čia jo už melą nepagausi.
— Man atrodo, kad šiose abejingose pastabose yra supratimas, kad tauta iš esmės nemoka solidarizuotis ir piktintis. Bet, jei kas, geriau dar kartą neprovokuoti.
— Aš netikiu piktinimosi perspektyvomis. Čia tolimųjų reisų vairuotojams triskart padidino „Platoną“. Žada išplėsti šiuos mokesčius ne tik federaliniams, bet ir regioniniams keliams. O šie brutalūs vyrai tyli, pasislėpę krūmuose. Negali net paskelbti vienos dienos streiko, sakydami: „Nemokėsime Rotenbergams už orą“.
Apie tai, kad tam tikru momentu savo sunkvežimius paleisti į kokią nors centrinę aikštę, net nekalbu. Iki pat Raudonosios.
Net jei šie žmonės yra aistringi, tarp jų stipri brolystė, bendradarbiavimas, savitarpio pagalba ir pan., net jei jie negali sukilti prieš akivaizdų apiplėšimą, ką jau kalbėti apie maskviečius.
— Juk mes nustatėme, kad ligonio temperatūra pakilusi, bet pulsas kol kas yra…
— Nes virinama lėtai. Aš apie tai kalbėjau visus 2025 metus: varlė virinama lėtai. Ir ji jau neiššoks. Valgys žolę, nors vakar naktimis dar buvo suši.
— Juk ir su suši valgoma žolė. Tai yra, buvo. Jūržolės.
— Taip. Irgi žalia.
— Valstybės Dūmos deputatas Deliaginas papasakojo, kad Valstybės Dūmoje nustojo veikti Wi-Fi. Neprieinami abu tinklai: ir viešasis, ir apsaugotas slaptažodžiu. Dėl to parlamentarai negali naudotis netgi „MAX“ žinučių programa.
Pirmininkas Viačeslavas Volodinas nepatenkintiems kolegoms pasakė, kad apribojimai susiję su saugumo klausimais, ir nusiuntė juos pas IT komiteto vadovą Sergejų Bojarskį. Dinozaurėlis kol kas viešai tyli. Bent jau jo „Telegram“ kanale prieš rinkimus nėra jokių pastangų paaiškinti situaciją rinkėjams. Kita vertus, šiems vyrukams gali pakakti paprasto tvarkaraščio ant Dūmos durų ir laikrodžio ant rankos. Robotams interneto nebuvimas nėra problema…
— Ir ši situacija tik patvirtina, kad reikalas ne piliečių interesų gynime, ne Ukrainos dronų pavojuje, o būtent pačios valdžios sistemos grėsmėje. Dar vienas patvirtinimas.
— Tai, greičiausiai, buvo citatos, patvirtinančios, kad sistema beveik nekomentuoja situacijos. Yra nuobodus Peskovas, nuobodus Deliaginas. Ir štai dar kažkoks Igoris Antropenko spėjo prabilti šia tema. Jis yra Valstybės Dūmų pramonės ir prekybos komiteto narys. Kovo 12 d. jis pareiškė: „Labai aktualu tapo taksofonų atgaivinimo tema, bet jau su prieiga prie interneto. Tai leis piliečiams išlaikyti ryšį net ir elektros tiekimo pertraukų metu bei užtikrins reikiamą saugumo lygį “. Jei tai bandymas įsiteikti, tai tikrai atvirai kvailas. Kaip jūs suprantate šias konvulsijas?
— Aš jau pajuokavau savaitės apžvalgoje savo „YouTube“ kanale, kai pradėjo skelbti apie radijo klausytojų skaičiaus augimą Rusijoje. Toliau sugrįš laikraščiai ir žurnalai. Po to – gramofonai su armonikomis. Taksofonai — tai tarsi tarpinė stotelė. Kalbant apie Deliagino ir kitų deputatų žodžius, tai tiesiog chaoso, kuris tokiomis akimirkomis išryškėja, įrodymas. Jiems tiesiog nespėjo išdalinti aplinkraščio: tylėkite ir nekalbėkite. Nes iš tikrųjų deputatui nereikia garsiai sakyti, kad net jie neturi mobiliojo interneto ir Wi-Fi. O kaip dirbti šiuolaikinėmis sąlygomis be interneto? Tai chaosas.
— Galbūt istorija apie taksofonus su internetu — tai bandymas pasinaudoti proga pasipelnyti. Juk aišku, kad laidinis internetas vėl madingas, o tai „Rostelecom“, kuris visada mėgo išleisti pinigus kažkam beprasmiškam. Kaip tie raudoni taksofonai kiekviename kaime.
— Nežinau. Mano nuomone, kalbėti apie taksofonus yra toks krinžas… Nežinau, kiek ten jie sušils rankas.
— Čia gali būti kitas paaiškinimas. Denisas Manturovas ką tik tapo Rusijos didvyriu. Galbūt jis yra didvyris būtent todėl, kad savo darbu ir tokiais metodais kartu su kolegomis stabdo karą?
— Manau, kad ši Didvyrio žvaigždė Manturovui yra asmeninis Zelensko įsakymas. Aš šį apdovanojimą vertinčiau kaip Ukrainos apdovanojimą. Už Rusijos pramonės žlugimą ir Rusijos pramonės nesugebėjimą nieko sukurti bei normaliai veikti.
— Tai gal ir Antropenko suteiks valstybinį apdovanojimą už taksofonus su internetu?
— Girdėjau, kad Ukrainoje vedamas sąrašas tų, kuriuos reikia apdovanoti po karo. Korupcionierių, generolų, kurie viską ir visus sužlugdė.
— Mobiliojo interneto atjungimas – tai ne tik verslo problemos. Vaikas išėjo į mokyklą, o tu nežinai, kur jis yra. Apie šias problemas apskritai tylu. Kodėl, jūsų manymu?
— Kiekvienas naujas valdžios piktadarys sukelia vis mažesnę ir mažesnę reakciją. Sindromas aukos, kurią moko kentėti ir kentėti. Nematau kito paaiškinimo.
— Kremliuje naudojamasi stacionariais telefonais, sakė Peskovas. Kai tai išgirdau, nesijuokiau, o pagalvojau, kad dabar jau galima pamiršti apie pareigūnų bendravimo slaptumą. Vėlgi, tai nauda tiems, kurie priešinasi Putino agresijai. Arba senis meluoja?
— Man atrodo, kad jie vis dėlto naudoja mobiliuosius telefonus. Jie turi specialius išmaniuosius telefonus. Jiems išduodami šifruoti aparatai. Tai bandymas būti arčiau žmonių.
— Dar vienas veikėjas pasirodė, nelaukęs aplinkraščio. Kažkoks Jevgenijus Mašarovas, Rusijos Federacijos Visuomenės rūmų (VR) komisijos narys, atsakingas už įstatymų projektų ir kitų norminių aktų visuomeninę ekspertizę, pareiškė, kad „automobilistų atleidimas nuo mokamų automobilių stovėjimo aikštelių mokesčių, esant mobiliojo interneto veikimo apribojimams Maskvoje, nėra numatytas“ . „Atitinkamai, automobilio savininkui nepavyks užginčyti baudų už nemokamą parkavimą“, — sakė Mašarovas. Argi tai taip pat apdovanojimas nuo Zelenskio?
— Aš čia neseniai Italijoje gavau baudą. Važiavau greitkeliu į Dmitrijaus Krymovo spektaklį. Prasidėjo nepaprasta audra. Lauko viduryje buvo užtvaras, kuris neleido pravažiuoti. Bet aš juk negaliu pavėluoti į savo mėgstamo režisieriaus spektaklį. Aš pravažiavau, nes niekas neveikė, viskas išsijungė dėl audros. Ir dabar aš nieko negaliu užginčyti. Net Italijoje neįmanoma užginčyti baudos, jei paslauga neveikė.
— Tai reiškia, kad kažkoks Masarovas nekursto gyventojų neapykantos?
— Ne. Tai force majeure.
— Mes visiškai pamiršome apie MAX. Trumpai ir grynai ekonomiškai. Ar suprantate, kaip pasikeitė reklamos rinka socialiniuose tinkluose naujoje realybėje? Ar klientai perėjo į MAX?
— Ne. Tai cirkas. Jame yra klounų, kurie bando įtikinti, kad jiems pavyko viską perkelti į MAX. Sakoma, kad „Mash“ persikėlė į MAX. „Mash“ „Telegram“ turėjo 3 milijonus prenumeratorių. MAX jie kažkokiomis neįtikėtinomis pastangomis surinko kelis šimtus tūkstančių. Žinoma, MAX-e jokia reklama neveikia. „YouTube“ užblokuotas. „VK“ – šiukšlynas ir kapinės. O visi reklamuotojai sėdi ir girtuokliauja. Viskas. Tai trumpai tariant (šypsosi). Neaišku, kaip išgyventi. Buvo viltis dėl prekybos platformų, bet ten kinai visus suvalgė. O jų komisijos tiesiog pragariškos – 50 % prekybos platformai. Verslas – viskas. Aš apie tai kalbėjau visus 2025 metus… Vaikinai, bent jau klausykite to, ką pasakysime 2026-aisiais! Bet visi mieliau žiūri ne į priekį, o atgal… Verslas miršta. Mažas, vidutinis, didelis. Bet koks verslas miršta. Visi ropoja į kapines.
M. Morechodcev
republicmag.io