Sirenos kaukia: tavo gyvybė priklauso nuo pirmųjų 10 minučių. Ar žinai, ką daryti? ()
Niekas nepraneš, kaip elgtis.
© Ilagam (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/bunker-stairs-upwards-building-2359436/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai pasaulyje didėja įtampa, vis daugiau žmonių klausia savęs: ar esame pasiruošę blogiausiam scenarijui? Branduolinis smūgis yra kraštutinė grėsmė, tačiau tinkamai paruošus namus galima žymiai padidinti išlikimo šansus. Ekspertai nurodo konkrečius žingsnius, kuriuos verta padaryti iš anksto, prieš įvykstant krizei. Čia nėra kalbama apie paniką – svarbūs yra protingi veiksmai, galintys išgelbėti gyvybę.
Tarptautinė radiologinės apsaugos komisija (ICRP), viena geriausiai vertinamų mokslinių institucijų, tyrinėjančių jonizuojančiąją spinduliuotę, paskelbė išsamų išgyvenimo vadovą. Pagrindinė žinia yra griežtai paprasta: branduolinė sprogimas gali įvykti be jokio įspėjimo.
Ne visada suveiks perspėjimo sirena, nebus patogaus laiko reaguoti, ir niekas nepasibels į duris, kad pasakytų, ką daryti. Svarbiausia – ką paruoši iš anksto ir kaip elgsiesi pirmomis minutėmis. Ekspertai pabrėžia tai, kas prieštarauja natūraliam instinktui – bėgti draudžiama.
Automobilis nesuteikia jokios apsaugos nuo spinduliuotės, keliai labai greitai bus užblokuoti, o išeiti į lauką pirmosiomis minutėmis po sprogimo gali būti mirtina. Tikra gyvybę gelbstinti apsauga – storas medžiagos sluoksnis tarp žmogaus ir aplinkos – betonas, plytos, žemė.
|
Saugiausia vieta – savo namai, jei žinai, kaip juos paruošti. 1945 m. rugpjūčio 6 d. Eizo Nomura buvo pastato rūsyje Hirošimoje, vos apie 170 metrų nuo epicentro. Jis išgyveno ir sulaukė 84 metų. Ekspertų nuomone, rūsys ir centrinė pastato dalis yra saugiausios po sprogimo. Ne todėl, kad jos viską sustabdo, bet todėl, kad storas medžiagos sluoksnis skiria žmogų nuo aplinkos ir riboja sąlytį su radioaktyviomis dalelėmis.
Pasiruošimas ekstremaliam įvykiui
Pasiruošimas prasideda nuo realios savo pastato, kuriame gyveni, įvertinimo. Betoninės ar plytinės konstrukcijos suteikia daug geresnę apsaugą nei lengvos konstrukcijos. Langai ir durys – silpniausios vietos, ne tik dėl smūginės bangos, bet ir dėl radioaktyvių dalelių prasiskverbimo.
Ekspertai rekomenduoja įrengti atsparius langų stiklus; sumontuoti tvirtas metalines duris; kruopščiai užsandarinti tarpus.
Labai svarbu namuose sukurti saugią slėptuvę. Ji turėtų būti be langų, kiek įmanoma centrinėje vietoje; geriausia rūsyje arba apatiniuose aukštuose.
Tokią vietą reikia paruošti iš anksto. Ji turėtų turėti: vandens atsargas bent 72 valandoms; ilgai galiojančio maisto; būtiniausių vaistų; radiją su baterijomis arba rankiniu generatoriumi; žibintuvėlius ir atsargines baterijas.
Taip pat verta turėti kalio jodidą (KI), kuris gali apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo įsisavinimo. Tačiau reikia prisiminti, kad tai tik papildoma priemonė – ji nepakeičia slėptuvės.
Nepamirškite ir medžiagų patalpai užsandarinimui: plačios lipnios juostos, storos plėvelės, drėgni rankšluosčiai tarpams užkimšti. Papildomai HEPA filtrai gali ženkliai pagerinti vidaus oro kokybę.
Ką daryti pirmąsias 24 valandas po sprogimo
Po sprogimo radioaktyvūs krituliai gali pasiekti žemę per 10 minučių. Tai kritinis momentas – jei nesate slėptuvėje, nedelsdami suraskite artimiausią apsaugotą vietą.
Jei buvote lauke, nuimkite išorinį drabužių sluoksnį ir sukiškite į sandarų maišą; kruopščiai nusiplaukite kūną ir plaukus; neikite į lauką.
ICRP ekspertai rekomenduoja išbūti slėptuvėje 12–24 valandas, net jei pavojus nėra akivaizdus. Per šį laiką radiacijos lygis mažėja, bet vis dar lieka pavojingas.
Maistas ir vaistai namuose yra saugūs naudoti. Vanduo iš čiaupo gali būti naudojamas higienai, o prireikus ir gėrimui.
Svarbiausias informacijos šaltinis – radijas, nes mobiliosios ir interneto ryšys gali nutrūkti. Savarankiška evakuacija be aiškių nurodymų labai rizikinga ir gali padidinti radiacijos dozę.
Labiausiai pažeidžiami yra vaikai ir nėščios moterys – jie turėtų būti geriausiai apsaugotoje slėptuvės dalyje. Jei artimieji išsiskyrė, saugiau likti vietoje nei rizikuoti išeiti lauke.
Visa tai gali atrodyti kaip dalykai, kuriuos galima atidėti vėlesniam laikui. Problema ta, kad akimirka, kai ši informacija tikrai praverčia, visada ateina netikėtai.
.png)