Slapta operacija Grenlandijoje: kariai gavo įsakymą susprogdinti oro uostus, kad sustabdytų JAV pajėgas ()
„Su tokia situacija nesusidūrėme nuo 1940-ųjų balandžio“, – teigė anoniminis šaltinis.
© Pbroks13, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Dynamite.svg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasaulį apskriejo neįtikėtina žinia: ilgametės sąjungininkės atsidūrė prie ginkluoto konflikto ribos. Danijos nacionalinis transliuotojas DR atskleidė kraują stingdančias detales apie slaptą operaciją, kurios tikslas – jėga atremti galimą Jungtinių Valstijų invaziją į Grenlandiją.
Sausio mėnesį, kai pasaulis nieko neįtarė, Danija ėmėsi desperatiškų veiksmų. Į didžiausią pasaulio salą buvo skubiai pasiųsti kariai su sprogmenų kroviniais. Jų užduotis buvo aiški ir brutali: bet kurią akimirką susprogdinti Nuuko ir Kangerlusuako oro uostų kilimo ir tūpimo takus, kad amerikiečių kariniai lėktuvai tiesiog neturėtų kur nutūpti.
Ruošėsi kruvinam scenarijui: gabenamos kraujo atsargos
|
Tai nebuvo tik diplomatinis žaidimas – Danija ruošėsi tikram karui. Kol kareiviai minavo strateginius objektus, iš Danijos bankų į Grenlandiją buvo gabenamos kraujo atsargos sužeistiesiems gydyti.
Dalyvių teigimu, sausis virto precedento neturinčio nerimo laikotarpiu. Nors tikslios informacijos apie Vašingtono planus nebuvo, baimė, kad sąjungininkė gali smogti bet kurią akimirką, paralyžiavo elitinius dalinius. „Su tokia situacija nesusidūrėme nuo 1940-ųjų balandžio“, – teigė anoniminis šaltinis, lygindamas įtampą su nacių invazijos išvakarėmis.
Europos atsakas: elitiniai daliniai ir naikintuvai
Danija neliko viena. Į pagalbą buvo pasikviesti partneriai iš Europos: į Grenlandiją plūstelėjo greitojo reagavimo pajėgos iš Prancūzijos, Vokietijos, Norvegijos bei Švedijos.
Saloje dislokuoti ne tik Danijos dragūnai iš Holstebro ar elitinis Jėgerių korpusas, bet ir prancūzų kalnų šauliai, specialiai apmokyti kariauti atšiauriomis sąlygomis. Šiaurės Atlanto vandenis skrodė prancūzų karo laivas, o danguje pasirengimą rodė moderniausi naikintuvai F-35.
„Kaina būtų buvusi milžiniška“
Danijos strategija buvo paprasta: padaryti bet kokį JAV bandymą užgrobti Grenlandiją per brangų ir rizikingą. Skirtingai nei 1940 m., kai Danija pasidavė be pasipriešinimo, šįkart kariai buvo ginkluoti iki dantų ir pasiruošę spausti gaiduką.
„JAV būtų tekę sumokėti didelę kainą. Jos būtų turėjusios imtis agresyvių veiksmų, kad užgrobtų salą“, – rėžė Danijos gynybos atstovas.
Šis skandalas meta ilgą šešėlį ant transatlantinių santykių – ar galima pasitikėti sąjungininkais, kai už uždarų durų minuojami jų keliai ir ruošiamasi blogiausiam?
