Baisus grasinimas Europai: Iranas paleido raketas į britų bazę – pasiekiamas Londonas ir Paryžius! ()
Ar Vilnius, Berlynas ir Paryžius saugūs?
© Tasnim News Agency, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Unveiling_ceremony_of_Khorramshahr-4_ballistic_missile_(62).jpg
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai nebe gąsdinimai, o nauja, šiurpi realybė. Kovo 22-ąją pasaulį apskriejo žinia, kurią britų dienraštis „The Times“, remdamasis žvalgybos šaltiniais, vadina istoriniu lūžiu: Irano raketos skrieja toliau nei bet kada anksčiau, o jo žinutė Europai – mirtinai aiški.
Rekordinis atstumas ir perspėjimas Europai
Teheranas peržengė raudonąją liniją. Pirmą kartą istorijoje Irano vidutinio nuotolio balistinės raketos buvo paleistos į taikinį už Artimųjų Rytų ribų. Atakos taikiniu tapo Indijos vandenyne esanti strateginė JAV ir JK karinė bazė Diego Garsijoje.
Nors vieną raketą numušė amerikiečių laivas, o kita nukrito už 100 mylių nuo kranto, ekspertai vieningi: tai nebuvo atsitiktinumas. Tai – demonstracinis raumenų demonstravimas. Iranas parodė, kad jo rankos pasiekia net atokiausius vandenyno kampelius.
Ar Vilnius, Berlynas ir Paryžius saugūs?
|
Iki šiol manyta, kad Iranas dirbtinai riboja savo raketų nuotolį iki 2000 kilometrų. Tačiau „Defense Express“ analizė atskleidė tikrąjį siaubą: panaudotos „Khorramshahr“ klasės raketos gali skrieti nuo 3000 iki pat 5500 kilometrų.
Izraelio gynybos pajėgos rėžė tiesiai: „Irano režimas kelia pasaulinę grėsmę. Jų raketos dabar gali pasiekti Londoną, Paryžių ar Berlyną“. Tai nebėra tik teorinė tikimybė – tai techninis faktas, patvirtintas kovo 22-osios skrydžiu.
Vakarų atsakas: įtampa pasiekė viršūnę
Britų premjeras Keiras Starmeris šį išpuolį pavadino „agresyviu aktu“, tačiau vien griežtų žodžių nebeužtenka. Londonas jau ėmėsi veiksmų: išplėstos JAV bazių naudojimo sąlygos, leidžiančios ne tik gintis, bet ir suduoti smūgius objektams, kurie kelia grėsmę laivybai Hormūzo sąsiauryje.
Kodėl Iranas smogė dabar? Tai kerštas už Europos paramą Izraeliui ir JAV operacijoms regione. Teheranas siunčia kruviną signalą: jei Europa kišis į Artimųjų Rytų konfliktą, pasekmės gali pasiekti pačių europiečių namų duris.
Pasaulis užgniaužęs kvapą laukia – ar tai tik pradžia naujo, globalaus konflikto, kuriame saugių vietų nebelieka?
