Paskutinis perspėjimas. Buvęs pareigūnas rėžė tiesą ()
Atvirose vietovėse dygsta nauji artilerijos amunicijos fabrikai.
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=LPGJ-8HcazM&t=299s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Baltarusijos pramonė ir visuomenė sparčiai transformuojama karui. Gamykloje, kurioje anksčiau buvo gaminamos siuvimo mašinos, dabar liejami reaktyviniai sviediniai, o atvirose vietovėse dygsta nauji artilerijos amunicijos fabrikai. Militarizacija pasiekė net jauniausius: devynerių metų vaikus karinėse stovyklose rytais žadina ne tyla, o šviesos ir garso granatų sprogimai.
Buvęs Baltarusijos kriminalinės policijos operatyvininkas Uladzimiras Žiharsas, dabar atstovaujantis demokratinių jėgų stebėsenos organizacijai „BelPol“, interviu LSM pabrėžia: Latvijos ir Lietuvos pasienyje kuriama karinė infrastruktūra nėra skirta jokiai taikiai šaliai. Tai – tiesioginis ruošimasis kariniam konfliktui.
Milicija – tik represinis režimo įrankis
Pasak U. Žiharso, Baltarusijos vidaus reikalų ministerija (VRM) tapo „rėmų kalve“, kurioje vykdoma sisteminė neigiama atranka. Profesionalai, turintys savo nuomonę ar analitinių gebėjimų, iš sistemos išstumiami, o jų vietą užima aklai diktatoriui ištikimi asmenys.
|
„Dar iki 2020 metų tikėjau, kad milicija gali būti naudinga visuomenei, bet greitai supratau – tai šimtaprocentinis represinis aparatas“, – teigia buvęs pareigūnas. Sistema pradedama laužyti dar akademijos suole: studentams draudžiama vaikščioti po vieną, jie verčiami žygiuoti net į paskaitas, o už bandymą modernizuoti darbą sulaukiama bausmių. Baigę mokslus, jauni pareigūnai tampa sistemos įkaitais – norėdami išeiti iš darbo anksčiau laiko, jie privalo valstybei grąžinti astronominę 20–25 tūkst. JAV dolerių sumą.
Lukašenkos „mėsos šturmai“ ir baimės atmosfera
Po 2020 m. įvykių iš sistemos pasitraukė šimtai profesionalų, tačiau jų vietą užėmė tie, kurie nedvejodami įvykdytų bet kokį įsakymą – net ir vykti į karą prieš Ukrainą ar Vakarus. „Jie to nenori, bet tiesiog nemoka nepaklusti“, – aiškina U. Žiharsas.
Režimas kontroliuoja savo darbuotojus ne tik per baimes, bet ir per privilegijas: lengvatines paskolas būstui ar geresnius atlyginimus provincijos gyventojams. Tačiau ši ištikimybė trapi – ji priklauso nuo „šaldytuvo“. Kai ekonominė situacija pablogės tiek, kad nebebus už ką statyti butų ar mokėti algų, sistemos pamatai pradės svyruoti.
Sankcijos ir mirtinas pavojus užsieniečiams
U. Žiharsas griežtai nesutinka su nuomone, kad sankcijos neveikia. „BelPol“ duomenimis, sankcijos stabdo gamybos linijas ir militarizaciją. Pavyzdžiui, Minsko ratinių vilkikų gamykla (MZKT) dėl apribojimų nebegali įsigyti reikiamos įrangos iš Italijos ar JK, todėl galutinis produktas Rusijos frontui vėluoja arba brangsta.
Tačiau kol sankcijos lėtai daro savo darbą, Lukašenka užsiima „prekyba žmonėmis“. Politiniai kaliniai ir sulaikyti užsieniečiai naudojami kaip prekė derybose dėl sankcijų panaikinimo.
Perspėjimas keliaujantiems: Buvęs pareigūnas primygtinai pataria Lietuvos ir Latvijos piliečiams nevykti į Baltarusiją. Bet koks užsienietis ten tampa stebėjimo objektu ir potencialiu įkaitu. Specialiosios tarnybos naudoja primityvų šantažą, kad priverstų žmones bendradarbiauti, o bet koks naivumas ten gali kainuoti dešimtmečius kalėjime.
