Kodėl įstrigo naujas Rusijos puolimas? Ekspertai atkreipia dėmesį į vieną esminę klaidą ()
„Puolimas prarado pagreitį. Strateginio lūžio nėra. Sėkmę pasiekiame su didele kaina“, – internete apibendrino vienas iš fronto linijoje esančių Rusijos karininkų.
© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1291455459834196&set=pb.100069092624537.-2207520000&type=3
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Viskas rodo, kad rusai pradėjo savo pavasario kampaniją ir iškart įstrigo. O bent vienoje fronto vietoje jie netgi traukiasi. Per kelias dienas rusai atakavo skirtinguose fronto ruožuose: nuo Lymano apylinkių (į šiaurės rytus nuo Slovjansko), per Dobropilios kryptį (į pietvakarius nuo aglomeracijos) ir Pokrovsko apylinkes. Visos šios vietos yra Ukrainos Donbase. Tačiau ir vakaruose (Dnipropetrovsko ir Zaporižios sričių stepėse) vyksta kovos – su kintančia sėkme. Visgi niekur rusai neįgijo persvaros ir jiems nepavyko pralaužti gynybos.
„Puolimas prarado pagreitį. Strateginio lūžio nėra. Sėkmę pasiekiame su didele kaina“, – internete apibendrino vienas iš fronto linijoje esančių Rusijos karininkų.
Aplenkančios kovos dėl Pokrovsko, Ukrainos kontrpuolimas stepėse
Kol kas jų sėkmė (nors pasiekta dar praėjusį mėnesį) yra beveik visiškas Ukrainos dalinių išstūmimas iš Pokrovsko ir Myrnohrado, aplink kuriuos Rusijos puolimas koncentravosi nuo praėjusių metų lapkričio.
„Rusai turi persvarą, o mūsų pozicijos, kurių įsikibę laikomės, ten taktiškai nepatogios“, – sakė šiame rajone kovojančių Ukrainos desantininkų dalinių pulkininkas.
|
Gynėjai lieka šiaurinėje abiejų gyvenviečių dalyje, apšaudydami rusų užimtus rajonus. Pastarieji bando juos apeiti iš vakarų.
„Priešas mūsų ruože padarė savotišką taktinę pertrauką. Tai susiję su orais, bet ir su tuo, kad rusai negali apsispręsti, kur bus mūsų pagrindinis kontrpuolimas“, – pridūrė jis.
Spaudimo susilpnėjimas Pokrovskui ir Myrnohradui yra susijęs su staigiais pokyčiais fronte Dnipropetrovsko ir Zaporižios stepėse. Agresoriui ten pavyko užimti Huliaipolę ir jis bando pulti už maždaug 35 km į vakarus esantį Orichivą – paskutinę didelę gyvenvietę, saugančią prieigas prie Zaporižios. Jos užėmimas keltų grėsmę 700 tūkst. gyventojų turinčiam pramonės centrui, taip pat grasintų apsupti Ukrainos dalinius, esančius į pietus nuo Orichivo.
Tačiau puolantys rusai staiga atsidūrė sunkioje padėtyje. Ukrainos kontrataka į rytus nuo Huliaipolės įsiveržė keliolika kilometrų gilyn į jų pozicijas, ir jei ji nebus sustabdyta, patys Orichivą puolantys daliniai pateks į apsuptį. Ukrainoje jau pasirodo informacijos, kad stepėse buvo apsupti kai kurie Rusijos daliniai, tačiau nežinoma kokie ir kokio dydžio; taip pat trūksta patikimų šių pranešimų patvirtinimų.
Rusijos pavasario puolimo klaidingas startas
Ukrainos kontratakos rajonuose rusai patys bandė pulti savaitės viduryje, pasinaudodami tvyrančiu rūku.
„Rusai faktiškai pradėjo savo pavasario-vasaros puolimą Rodynskės–Huliaipolės ruože. (...) Rezultatas: per pusantros paros jie prarado apie 900 žmonių. Ir nepaisant tokių nuostolių, nepralaužė nė vieno fronto ruožo“, – su pasitenkinimu pranešė Ukrainos „dronų pajėgų“ vadas Robertas Brovdi.
Maždaug tuo pačiu metu rusai smogė ir toli rytuose, Lymano apylinkėse. Pirmą kartą po ilgo laiko jie surengė ataką, remiamą tankų ir kovos mašinų. Tačiau čia jie susidūrė su Ukrainos 3-iuoju korpusu, kurio pagrindą sudaro buvęs „Azovo“ pulkas. Jo žvalgai mėnesį stebėjo rusų pasirengimą, įskaitant puolimo kelių išminavimą, kas iškart sukėlė įtarimų, kad agresorius ketina pulti su šarvuotąja technika.
Nežinoma, ar atakos laikas buvo ankstinamas dėl situacijos Dnipropetrovsko stepėse.
„Jie atakavo vienu metu septyniose vietose, pasitelkę daugiau nei pusę tūkstančio karių, 28 tankus ir kovos mašinas, daugiau nei 100 motociklų, bagių ir keturračių. Per keturias valandas jų puolimą pavertėme pragaru“, – informavo korpuso atstovas.
Ukrainos ekspertai mano, kad tokios atakos kaip Lymano apylinkėse turi atitraukti dėmesį nuo kovų stepėse.
„Bijodamas tolesnio mūsų pajėgų galimybių didinimo šiame fronto ruože (Dnipropetrovsko srityje), priešas anksčiau laiko pradėjo savo pavasario-vasaros kampaniją. Tam tikslui jo kariuomenė nuo Kursko iki Pokrovsko gavo įsakymą padidinti spaudimą, kad surištų mūsų pajėgas šiuose rajonuose ir neleistų jų permesti mūsų kontratakai sustiprinti“, – kovų šiame regione tikslus aiškino vienas iš Ukrainos ekspertų.
Dronai vietoj lėktuvų: „oro triuškinantis kumštis“
„Susirėmimų skaičius visame fronte per dvi savaites išaugo 40 proc., rusų nuostoliai – 20 proc., o jų judėjimas į priekį sulėtėjo penkis kartus. Vyksta paniškas įvairių dalinių pervežimas į labiausiai grėsmės apimtą ruožą. (...) Priešas pirmą kartą per trejus metus užėmė gynybinę poziciją“, – rašo kitas Ukrainos kariškis.
Rusijos bėdas didina pasikeitusi Ukrainos dronų, masiškai naudojamų fronte, kovos taktika. Šiuo metu jie mažiau puola karius, ką rodo neproporcingai lėtai augantys Kremliaus armijos nuostoliai, lyginant su išaugusiu susirėmimų skaičiumi.
„Mes tiesiog pradėjome naikinti rusų dronų operatorių pozicijas: jų slėptuves, logistiką“, – aiškina Ukrainos 66-osios brigados karys.
Kartu pasikeitė ir Ukrainos kontratakų taktika.
„Priešas pradėjo naudoti dronus kaip pilnavertį aviacijos pakaitalą. Ukrainiečiai kuria savotišką oro triuškinantį kumštį: siaurame fronto ruože į dangų vienu metu pakyla 300–400 dronų. Ši masė uždengia teritoriją iki 20 km gylio (nuo fronto linijos), atlikdama ugnies paramos vaidmenį puolimui. Po tokio masinio smūgio pajuda jų mobiliosios grupės teritorijai užimti, o paskui jas seka dronų operatorių daliniai. Po to visa schema kartojama“, – kovas Dnipropetrovsko srityje aprašo vienas iš rusų.
„Volelis“ juda į priekį, nes prieš tai buvo sunaikintos rusų dronų operatorių pozicijos, atimant iš rusų gynybą ir artimąją žvalgybą.
Kol kas Ukrainos kariuomenė nepasiekė jokių stulbinančių sėkmių, kaip, beje, ir Rusijos. Frontas su nedidelėmis korekcijomis vis dar stovi toje pačioje vietoje, kaip ir metų pradžioje.
„Tai tiesiog pozicinis karas“, – mano vienas iš Amerikos ekspertų.
Kremlius ketina jį tęsti bent dar metus, nes 2026 m. planuoja užverbuoti 409 tūkst. naujų karių. Tačiau jo užnugaryje auga krizė, nes esant dabartiniams nuostoliams, to nepakaks praradimams kompensuoti.
