NATO vadovo korta atversta: Rutte įvardijo, kur Rusija smogs pirmiausia – Lietuva atsidūrė taikiklyje? ()
Baltijos šalys – lyderės, kurioms gresia didžiausias pavojus.
© President.gov.ua, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Dutch_PM_Mark_Rutte_2022.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujausia NATO generalinio sekretoriaus Markо Rutte 2025-ųjų metinė ataskaita skamba ne kaip diplomatinis dokumentas, o kaip perspėjimas apie artėjantį technologinį ir energetinį košmarą. Aljanso žvalgyba neabejoja: jei Maskva paspaus „raudonąjį mygtuką“, pirmieji smūgiai teks ne tankų poligonams, o mūsų visų gyvenimo pagrindui.
Energetinis sabotažas – pagrindinis ginklas
M. Rutte metinėje ataskaitoje juodu ant balto išdėstyta: Rusijos strategija kare prieš NATO remsis ne tik brutalia jėga, bet ir sistemingu energetikos infrastruktūros naikinimu. Ukrainos patirtis tapo kruvinu vadovėliu – Kremlius puikiai suprato, kad paralyžiavęs elektros, dujų ir šilumos tiekimą, jis gali parklupdyti ištisas valstybes be tiesioginio susidūrimo fronte.
|
„Rusijos karinė agresija parodė, kad energetika greičiausiai taps pagrindiniu taikiniu bet kokio išpuolio prieš NATO atveju“, – perspėja Aljanso vadovas. Tai reiškia, kad kibernetinės atakos prieš pastotes, povandeninių kabelių sabotažas ir dronų spiečiai virš strateginių objektų tampa realiausia grėsme.
Baltijos šalys – lyderės, kurioms gresia didžiausias pavojus
Nors Rusija nuolat pažeidinėja oro erdvę ir vykdo hibridines atakas, NATO atsakas – piniginėje. Ataskaita atskleidžia įspūdingus skaičius: 2025 m. Europos šalys ir Kanada gynybai atseikės rekordinius 574 mlrd. JAV dolerių (20 % šuolis per metus).
Svarbiausia detalė – Lenkija ir Baltijos šalys tapo Aljanso gynybos finansavimo lyderėmis. Nors pasiektas visuotinis 2 % BVP rodiklis, būtent mūsų regionas investuoja agresyviausiai, suprasdamas, kad Rusijos sabotažo grupės jau dabar bando testuoti mūsų infrastruktūros atsparumą.
Ukraina – poligonas ir skydas
Dokumente pabrėžiama, kad Ukrainos integracija į NATO gynybos pramonę nėra tik labdara. Tai technologinis Aljanso saugumo garantas. „Svarbu, kad Ukraina būtų pasiruošusi atgrasyti bet kokią agresiją rytoj“, – teigiama ataskaitoje, užsimenant apie masinį karinės pagalbos ir pramoninio bendradarbiavimo tęstinumą.
Kol Belgija, Ispanija ir Kanada vis dar velkasi sąrašo apačioje pagal išlaidas, NATO vadovo žinutė aiški: laikas žaisti diplomatiją baigėsi – prasidėjo pasiruošimas atlaikyti smūgį į pačią Aljanso „širdį“: energetinę sistemą.
.jpg)
