Ar JAV ruošia „didįjį išdavystės sandorį“? Europa dreba: scenarijus, baisesnis už NATO subyrėjimą ()
Palieka Europą „nuogą“ prieš augančias Maskvos ambicijas.
© European Union, 2026, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:President_Donald_Trump_and_Ursula_Von_der_Leyen.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos sostinėse tvyro mirtina tyla, kurią pertraukia tik vis garsiau skambantys pavojaus varpai. Kol kas tai tik užkulisinės kalbos, tačiau aukščiausio rango pareigūnai jau atvirai įvardija didžiausią košmarą: JAV gali ne tik palikti Europą likimo valiai prieš Rusijos agresiją, bet ir sudaryti su Maskva slaptą sąjungą.
Leidinio „The Times“ duomenimis, Europos lyderiai skubiai ruošiasi „juodžiausiam scenarijui“. Ilgą laiką manyta, kad blogiausia, kas gali nutikti – tai JAV pasitraukimas iš NATO gynybos skėčio. Tačiau dabar aiškėja, kad tikrasis siaubas yra kur kas gilesnis.
Sandoris su velniu?
Vienas aukšto rango pareigūnas interviu metu rėžė tiesiai: JAV pasitraukimas iš Europos saugumo architektūros būtų skaudi pamoka, bet ne pabaiga. Tikroji katastrofa įvyktų tada, jei Vašingtonas nusigręžtų nuo savo sąjungininkų ir pasirašytų „didįjį susitarimą“ su Rusija. Tai, kas dar vakar atrodė kaip politinė fantastika, šiandien tampa realia diplomatine grėsme.
|
Britų karinės žvalgybos šaltiniai patvirtina – nerimas pasiekė kritinį lygį. Amerikos resursai vis sparčiau nukreipiami iš Ukrainos fronto į Artimuosius Rytus, paliekant Europą „nuogą“ prieš augančias Maskvos ambicijas.
D. Trumpo šešėlis ir ultimatumas Europai
Prie šios ugnies alyvos šliūkštelėjo ir Donaldas Trumpas. Jo aštri kritika sąjungininkams dėl „nepakankamos pagalbos“ JAV konflikte su Iranu nėra tik rinkiminė retorika. D. Trumpas ne kartą aiškiai užsiminė: jei Europą užpuls, Amerika gali tiesiog „nebūti vietoje“.
Ar tai reiškia, kad dešimtmečius galiojusios saugumo garantijos virto beverčiu popieriumi? Kol Senasis žemynas bando suprasti, ar dar gali pasikliauti Vašingtonu, geopolitinių žaidimų kaina kyla kasdien. Europa priversta žaisti sudėtingą partiją, kurioje kitoje stalo pusėje gali sėdėti nebe galingas gynėjas, o naujas, bendrų interesų su Rusija ieškantis žaidėjas.
Klausimas išlieka vienas: ar Europa spės užsiauginti „gynybos raumenis“, kol didysis sandoris virš jos galvų dar netapo faktu?
