NATO kantrybė senka? Baltijos šalys meta ultimatumą: po dronų atakų reikalaujama ne tik ginklų, bet ir 5 proc. BVP „skydo“ ()
Atsakas į „atklystančius“ dronus turi būti žaibiškas ir negailestingas.
© Blomsterhagens, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Estonia-latvia-lithuania-in-northern-europe.png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos dronams vis dažniau pažeidinėjant NATO oro erdvę, Baltijos šalys nusprendė nebetylėti. Latvija, Lietuva ir Estija paskelbė bendrą, griežtą pareiškimą: Aljansas privalo nedelsdamas transformuoti rytinio flango gynybą, o atsakas į „atklystančius“ dronus turi būti žaibiškas ir negailestingas.
Technologinis atsakas į hibridinę grėsmę
Baltijos šalys pabrėžia, kad tradicinių oro gynybos metodų nebeužtenka. Pareiškime akcentuojama, kad prioritetas teikiamas ne tik raketinėms sistemoms, bet ir specifinėms technologijoms: akustiniams jutikliams bei modernioms kovos su dronais (anti-drone) sistemoms.
„Šie incidentai pabrėžia neatidėliotiną poreikį toliau stiprinti mūsų pasirengimą ir investuoti į gynybos pajėgumus. Mes teikiame pirmenybę dronų ir kovos su dronais sistemų, taip pat akustinių jutiklių kūrimui“, – rašoma bendrame šalių dokumente.
5 proc. BVP riba – naujas standartas?
|
Lietuva, Latvija ir Estija rodo pavyzdį Vakarams: pareiškime deklaruojama, kad investicijos į gynybą sieks bent 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai milžiniškas šuolis, lyginant su dabartiniu NATO 2 proc. standartu, rodantis, kad rytinis flangas ruošiasi ilgalaikiam ir aukštųjų technologijų reikalaujančiam konfliktui.
Reikalavimai NATO ir ES: nuo „Rytų sargybinio“ iki Europos dronų sienos
Nors NATO misija „Rytų sargybinis“ vertinama teigiamai, Baltijos šalys reikalauja „paspartinti“ pastangas. Pagrindiniai reikalavimai:
- skubiai didinti pajėgumus, reikalingus ne tik aptikti, bet ir fiziškai eliminuoti grėsmes virš Baltijos šalių;
- esamas NATO lėktuvų ir oro gynybos sistemų kontingentas turi ne tik likti, bet ir būti nuosekliai didinamas;
- raginama gerokai padidinti ES tikslinį finansavimą rytinei sienai per tokias iniciatyvas kaip „Europos dronų gynybos iniciatyva“.
Pareiškime taip pat dar kartą patvirtinta besąlygiška parama Ukrainai, pabrėžiant jos teisę į savigyną kaip esminį stabilumo Europoje veiksnį. Ar Briuselis ir Vašingtonas išgirs šį pavojaus signalą, ar lauks kito rimtesnio incidento?
