JAV planuoja apiplėšti Ukrainą atimant ginklus. Jie turėtų patekti kitur ()
Galutinis sprendimas dėl įrangos paskirties pakeitimo dar nepriimtas.
© US Army (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pentagonas analizuoja galimybes dalį Ukrainai skirtos ginkluotės nukreipti į Artimuosius Rytus, kadangi karas su Iranu sparčiai sekina pagrindines JAV šaudmenų atsargas.
Kaip praneša portalas „The Washington Post“, remdamasis šaltiniais JAV administracijoje, Pentagonas svarsto galimybę perorientuoti Ukrainai numatytą ginkluotę į Artimuosius Rytus, nes karas Irane ištuštino vienas svarbiausių Amerikos amunicijos atsargų. Remiantis JAV centrinės vadavietės (U.S. Central Command) paskelbtais duomenimis, amerikiečiai per mažiau nei keturias savaites trunkančias kovas sudavė smūgius daugiau nei 9 tūkst. taikinių.
Galutinis sprendimas dėl įrangos paskirties pakeitimo dar nepriimtas, tačiau galimas toks žingsnis atspindėtų spaudimą ištekliams, kurį sukelia JAV veiksmai prieš Iraną.
Pasak minėtų asmenų, iš Ukrainai skirtų siuntų galėtų būti išbrauktos, pavyzdžiui, oro gynybos raketos-perėmėjos, užsakytos pagal praėjusiais metais pradėtą NATO programą, kurioje šalys partnerės perka amerikiečių ginkluotę Kyjivui. Iniciatyva „Prioritized Ukraine Requirements List“ (PURL) užtikrino pasirinktų tipų ginkluotės tiekimą Kyjivui net ir po to, kai Donaldo Trumpo administracija nutraukė didžiąją dalį tiesioginės karinės pagalbos Ukrainai. Visgi amerikiečiai žada nebloginti situacijos.
|
Pareiškime Pentagono atstovas spaudai teigė, kad Gynybos departamentas užtikrins, jog „JAV pajėgos bei mūsų sąjungininkai ir partneriai turėtų tai, ko jiems reikia kovai ir pergalėms“, ir atsisakė toliau komentuoti.
Ukrainos ambasadorė Jungtinėse Valstijose Olga Stefanišyna pareiškime nurodė, kad Kyjivas nuolat informuoja partnerius apie savo poreikius, įskaitant oro gynybą, tačiau supranta „didelio neapibrėžtumo laikotarpį“ karo metu. „Bet kokie trikdžiai prasidėjus pastarosioms operacijoms Artimuosiuose Rytuose buvo sušvelninti“, – sakė ji.
Savo ruožtu NATO atstovas el. laiške rašė, kad šalys „toliau prisideda prie PURL iniciatyvos ir įranga nepertraukiamai pasiekia Ukrainą“. Nuo vasaros, kaip jis nurodė, pagal šią iniciatyvą buvo pristatyta 75 proc. raketų Ukrainos „Patriot“ baterijoms ir beveik visa amunicija, naudojama kitose jos oro gynybos sistemose. Be to, vienas Europos pareigūnas interviu „The Washington Post“ pažymėjo, kad galimas JAV sprendimas nukreipti sistemas paveiktų tik vėlesnius tiekimus Ukrainai (po artimiausių vieno ar dviejų mėnesių), nes „tam tikri dalykai jau yra vykdomi“.
Šiuo metu JAV įrangos tiekimas Ukrainai praktiškai vykdomas tik pagal PURL iniciatyvą. Donaldui Trumpui tai buvo politinė pergalė, nes visa paramos Ukrainai kaina teko Europos šalių pečiams. Pasak JAV pareigūno, šalys šiai programai Ukrainai skyrė apie 4 mlrd. JAV dolerių. Be JAV pagalbos Ukrainos priešlėktuvinė gynyba didžiąja dalimi neegzistuotų.
Ukrainos priešlėktuvinė gynyba daugiausia remiasi „Patriot“, NASAMS, „FrankenSAM“ sistemų baterijomis ir naikintuvais F-16. Nors naudojamos ir europietiškos sistemos, tokios kaip SAMP/T, „Crotale NG“, IRIS-T ar lėktuvai „Mirage 2000-5“, jos sudaro mažumą.
Deja, Europoje nėra nė vienos gamyklos, gaminančios PAC-2 GEM-T, PAC-3 MSE, „AIM-9 Sidewinder“ ar „AIM-120 AMRAAM“ raketas, todėl viskas, kas pasiekia Ukrainą, keliauja iš JAV. Kitų krypčių nėra, o vienintelis iki šiol nepaliestas potencialus rezervuaras – arabų šalys – pats reikalauja naujų raketų tiekimo. Tuo tarpu Europos šalys per ankstesnius metus jau atidavė viską, ką galėjo, nepažeisdamos NATO reikalaujamo minimalaus atsargų lygio sandėliuose.
.jpg)
