Jie gamina vis daugiau dronų. Jie aplenkė rusus ()
Ukraina jau seniai turi kokybinį pranašumą prieš Rusijos dronus.
© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1294186612894414&set=pb.100069092624537.-2207520000&type=3
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukraina padidino tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių gamybos mastą ir – kaip interviu „Radio NV“, kurį cituoja Ukrainos agentūros „Unian“ portalas, sako Jevhenas Dykyjus – pagal šių orlaivių skaičių pradėjo lenkti Rusiją.
Ukraina jau seniai turi kokybinį pranašumą prieš Rusijos dronus, teigia karo veteranas ir Nacionalinio antarktinių tyrimų centro direktorius J. Dykyjus. Dabar, jo nuomone, atsirado ir kiekybinis pranašumas. Jis nurodė praėjusį mėnesį kaip gamybos barjero peržengimo momentą, leidusį aplenkti Rusijos gamybos centrą Alabugoje.
„Praėjusį mėnesį peržengėme ribą, kai mūsų pagamintų tolimojo nuotolio dronų skaičius viršijo pagamintų jų garsiojoje Alabugoje kiekį. Tai reiškia, kad pagaliau vykdome giliuosius smūgius, kurie yra ne tik geresni už rusiškus. Taip buvo beveik nuo pat pradžių. Tačiau galiausiai panaikinome kiekybinį atsilikimą ir pradedame juos šiek tiek lenkti“, – paaiškino J. Dykyjus.
|
J. Dykyjus pažymėjo, kad Rusijos oro gynyba per pastaruosius metus sustiprino gebėjimus atremti bepiločių orlaivių atakas. Anot jo, Rusija numuša didelę dalį atskrendančių aparatų, o tai daro įtaką tolimojo nuotolio smūginių operacijų efektyvumui.
„Jie tikrai perima daugiau nei pusę, tačiau jiems dar toli iki 90 proc. [kaip tai daro Ukraina – „Unian“]“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie Rusijos priešlėktuvinės gynybos efektyvumą prieš Ukrainos dronus.
Ekspertas taip pat pakomentavo Ukrainos pajėgų smūgių Leningrado srities uostams pasekmes. Pasak jo, Rusija šį regioną naudoja kaip prekybos langą į Europą naftai parduoti į Vakarus, o atakuoti mazgai yra svarbūs šios žaliavos perkrovimo punktai.
„Mes ne tik užsukome vieną iš kranelių, mes užsukome didžiausią iš tų sklendžių, per kurias į pasaulio ekonomiką liejasi sankcionuota Rusijos nafta“, – paaiškino J. Dykyjus.
.jpg)
