„Aegis“ skydas – ne mūsų rankose. Kodėl Europos gynyba tėra amerikietiškas nuomos projektas? (2)
Europa – kaip ant delno. Mes esame galingi tik tol, kol JAV laiko įjungtą savo radarų ir raketų sistemą.
© Commander, U.S. Naval Forces Europe-Africa/U.S. 6th Fleet (Atvira licencija) |https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Aegis_Ashore_Missile_Defense_Complex_Romania.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar Europa pajėgi apsiginti nuo Irano raketų? Ekspertai atkreipia dėmesį į pavojingą problemą: visas žemyno saugumo skydas laikosi ant vieno vienintelio „siūlo“, kurio galas – Vašingtone.
Naujausia analizė rodo šiurpų scenarijų: jei Teheranas nuspręstų paleisti savo balistines raketas, galinčias skrieti 4000 kilometrų atstumu, beveik visos Europos sostinės taptų potencialiais taikiniais. Saugiai atsikvėpti galėtų tik Madridas, Lisabona ir Dublinas. Visas kitas žemynas priklauso nuo gynybos sistemos, kuri turi vieną esminį „bet“.
Tobulas mechanizmas, kuris priklauso ne mums
„Defense Express“ analitikai teigia, kad techniškai Europa neturėtų problemų dėl pavienių Irano raketų. Tačiau čia iškyla pavojingas aspektas, kuris radikaliai keičia situaciją: visa aptikimo ir naikinimo grandinė yra 100 % valdoma JAV. Įsivaizduokime procesą:
- iššautą raketą pirmiausia užfiksuoja Amerikos palydovai;
- taikinys pasirodo AEW&C lėktuvų radaruose;
- duomenis apdoroja AN/TPY-2 radaras, esantis JAV bazėje Turkijoje;
- į procesą įsijungia rytinėje Viduržemio jūros dalyje budintys JAV „Arleigh Burke“ klasės eskadriniai minininkai.
|
Šis gausus duomenų srautas leidžia akimirksniu nustatyti tikslų taikinį ir parinkti atsako priemones. Tačiau ekspertai pabrėžia – be JAV žvalgybinės informacijos ir jų techninių mazgų, Europos „skydas“ tiesiog apaktų.
Grėsmės neutralizavimas: „Sausumos eskadriniai minininkai“
Pirmąjį smūgį priešų raketai suduotų JAV laivai, naudodami SM-3 perėmėjus, kurie taikinius naikina dar už atmosferos ribų. Jei tai nepavyktų, įsijungtų dvi „Aegis Ashore“ sistemos – vadinamieji „sausumos raketiniai eskadriniai minininkai“.
Viena jų veikia Rumunijoje (Deveselu), kita – Lenkijoje (Redzikowo). Jų perėmimo zonos persidengia, todėl Iranui praktiškai nebūtų jokių šansų pramušti šį barjerą.
„Atsižvelgiant į SM-3 efektyvumą, net vieno iš šių komponentų turėtų pakakti atremti balistinę ataką prieš Europą“, – pažymi „Defense Express“.
Lemtinga išlyga: kas nutiktų, jei JAV „ištrauktų kištuką“?
Čia ir slypi didžiausia geopolitinė drama. Visos sistemos, kurios saugo Berlyną, Paryžių ar Vilnių, yra pagamintos ir valdomos Jungtinių Valstijų.
Nors Europa turi savo pajėgumų, pagrindinis priešraketinis stuburas nėra europietiškas. Tai kelia nepatogų klausimą: ar senasis žemynas nėra tapęs įkaitu? Jei dėl politinių vėjų pasikeitimo Vašingtone parama būtų apribota, Europos dangus liktų skylėtas kaip rėtis.
Šiuo metu mes nesame galingi savarankiškai – mes esame galingi tik tol, kol JAV laiko įjungtą savo radarų ir raketų sistemą.
