Rusų radarų košmaras nemiršta: JAV prikėlė 70-ies metų „Drakoną“ naujam kerštui – viena detalė keičia viską (Video) ()
Tai lėktuvo „skydas ir kardas“ viename, leidžiantis ne tik matyti viską aplinkui, bet ir tapti nepasiekiamu šiuolaikinėms priešlėktuvinės gynybos sistemoms.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=diiyr0i-Jak
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nurašyti jį būtų buvusi didžiausia klaida. Legendinis Šaltojo karo veteranas, JAV šnipinėjimo simbolis „Lockheed U-2“ ne tik nesitraukia į muziejų, bet ir tapo pavojingesnis nei bet kada anksčiau. Kol kritikai šaipėsi iš jo amžiaus, amerikiečiai į lėktuvą slapta sumontavo technologiją, kuri modernius radarus paverčia niekam nekamais metalo laužo krūviais.
Nors šiam dangaus milžinui jau septyni dešimtmečiai, naujausias „BAE Systems“ atliktas AN/ALQ-221 sistemos atnaujinimas įrodė – senas „Drakonas“ (kaip vadinamas U-2) vis dar turi aštrius dantis. Ši elektroninės kovos sistema – tai lėktuvo „skydas ir kardas“ viename, leidžiantis ne tik matyti viską aplinkui, bet ir tapti nepasiekiamu šiuolaikinėms priešlėktuvinės gynybos sistemoms.
Kodėl Rusija ir Kinija turėtų sunerimti?
|
Kai 1956 m. U-2 pirmą kartą pakilo į orą, jo tikslas buvo paprastas – skristi ten, kur nepasiekia sovietų raketos. Daugiau nei 21 000 metrų aukštis ilgą laiką buvo saugi užuovėja, tačiau modernūs radarai šį pranašumą kvestionavo. Iki dabar.
Atnaujinta AN/ALQ-221 sistema, pirmą kartą pristatyta 2004 m., dabar buvo fundamentaliai perkonstruota. Ji veikia kaip išmanusis filtras:
- aptinka grėsmę anksčiau, nei ji užfiksuoja lėktuvą;
- aktyviai klaidina priešo radarus, siųsdama klaidingus signalus;
- integruojasi į skaitmeninę kabiną, suteikdama pilotui visą mūšio lauko vaizdą realiu laiku.
Tai jau ne tas pats lėktuvas
Pamirškite senąją Šaltojo karo laikų „geldą“. Šiuolaikinis U-2 turi visiškai naują variklį, perprojektuotą korpusą ir moderniausią skaitmeninį prietaisų skydelį. Su 11 200 km skrydžio nuotoliu ir galimybe „matyti“ giliai priešo teritorijoje, jis išlieka nepakeičiamu įrankiu JAV oro pajėgų arsenale.
Kol kiti orlaiviai ateina ir išeina, U-2 evoliucionuoja. Šis atnaujinimas siunčia aiškią žinutę: aukštis vis dar yra galia, o teisinga elektronika gali padaryti bet kurį lėktuvą nemirtingą.
Panašu, kad „Lockheed U-2“ dar ilgai skraidys virš tų vietų, kur jo mažiausiai laukia, o naujoji AN/ALQ-221 sistema užtikrins, kad jis grįžtų namo nepastebėtas.
