Trumpo ultimatumas sudrebino Europą: ginklai Ukrainai mainais į karą Persijos įlankoje? ()
„Tai ne mūsų karas.“
© DoD photo by Staff Sgt. Suzanne M. Day, U.S. Air Force (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Casing.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Donaldas Trumpas vėl meta kortas ant stalo, o jų kaina – neįtikėtina. „Financial Times“ šaltinių teigimu, Baltųjų rūmų šeimininkas griebėsi brutalaus spaudimo taktikos: arba Europos sąjungininkai siunčia savo karines jūrų pajėgas atblokuoti Irano uždaryto Hormūzo sąsiaurio, arba JAV užsuka ginklų kranelį Ukrainai.
Geopolitinė įtampa pasiekė virimo temperatūrą po to, kai Iranas, reaguodamas į JAV ir Izraelio karinę operaciją, uždarė vieną svarbiausių pasaulio „arterijų“ – Hormūzo sąsiaurį. Šiuo siauru vandens keliu teka apie 20 % pasaulio naftos ir 30 % suskystintų gamtinių dujų (SGD). Technologinis ir energetinis Vakarų pasaulio stabilumas pakibo ant plauko, tačiau Europa į D. Trumpo reikalavimą kovo mėnesį atsakė šaltai: „Tai ne mūsų karas“.
„Isteriškas įniršis“ ir slapti skambučiai
|
Pasak „Financial Times“, toks Europos sostinių atmetimas išprovokavo tai, ką NATO generalinis sekretorius Markas Rutte apibūdino kaip „isterišką D. Trumpo įniršį“. Atsakas buvo staigus – grasinimas nutraukti tiekimą pagal PURL programą (NATO ginklų pirkimo iniciatyvą Ukrainai). Tai reikštų visišką ginkluotės tiekiamos grandinės griūtį Kyjivui kritiniu metu.
Užkulisiuose prasidėjo dramatiškos valandos. M. Rutte, bandydamas išgelbėti padėtį, nuolat kabojo ant telefono linijos su D. Trumpu ir valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Rezultatas? Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė kovo 19 d. buvo priverstos skubiai kapituliuoti ir paskelbti bendrą pareiškimą apie „pasirengimą užtikrinti saugų praplaukimą“ Hormūzo sąsiauryje.
Ar technologinis pranašumas išgelbės tiekimą?
„Būtent M. Rutte reikalavo skubaus pareiškimo, nes D. Trumpas grasino pasitraukti ne tik iš PURL, bet ir iš visos paramos Ukrainai schemos“, – teigia šaltiniai. Nors Europos valstybės iš pradžių spyriojosi, supratimas, kad be JAV logistikos ir technologinės paramos Ukraina liktų beginklė, privertė nusileisti.
Pats D. Trumpas interviu „The Telegraph“ neslėpė savo pozicijos – jis tikisi, kad sąjungininkai ne tik naudosis JAV saugumo skydu, bet ir tiesiogiai prisidės prie strateginių taškų gynybos, net jei tai reikštų tiesioginę karinę konfrontaciją su Iranu.
Kol kas lieka neaišku, kaip praktiškai atrodys Europos indėlis Hormūzo sąsiauryje, tačiau viena akivaizdu: saugumo architektūra keičiasi, o ginklai Ukrainai tapo valiuta derybose dėl pasaulinės energetikos kontrolės.
