Jis buria galingą laivyną: derybų metas baigėsi. Karas už kampo? ()
Ruošiamasi jėgos scenarijui.
© Rebell18190 at English Wikipedia | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:F221_Hessen-Kieler_Woche_2007.jpg
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JK meta kortas ant stalo: premjeras Keiras Starmeris oficialiai paskelbė apie milžiniško, net 35 valstybių aljanso kūrimą. Tikslas vienas ir bekompromisis – jėga atverti Irano smaugiamą Hormūzo sąsiaurį. Kol diplomatai šlifuoja rezoliucijų tekstus, kariniai strategai jau dėlioja technines operacijos detales: nuo išmaniųjų minų medžioklės iki ginkluotų laivų konvojų.
Kaip praneša „Financial Times“, ši savaitė taps lūžio tašku globalioje energetikos saugumo krizėje. Londonas inicijuoja skubias derybas, kuriose dalyvaus ne tik Europos galingieji – Prancūzija bei Nyderlandai, – bet ir Persijos įlankos monarchijos.
Ne NATO operacija, o „priverstinis atidarymas“
|
Nors įtampa regione pasiekė viršūnę, ši koalicija veiks už NATO ribų. Tai strateginis manevras, leidžiantis prie aljanso prisijungti Azijos šalims ir tokioms valstybėms kaip Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE). Pastarieji užima itin agresyvią poziciją, ragindami Vakarų partnerius nebežaisti diplomatijos, o ruoštis priverstiniam sąsiaurio atidarymui.
Belgijos diplomatai šią iniciatyvą atvirai lygina su saugumo modeliais, skirtais Ukrainai, tačiau čia laukia kur kas sudėtingesnis technologinis iššūkis.
Technologinis galvosūkis: kaip įveikti Irano barjerą?
Kariniai pareigūnai derybų metu vertins konkrečias jūrų operacijų galimybes. Pagrindinis planas apima:
- masiškas minų valymo operacijas, siekiant neutralizuoti Irano padėtas grėsmes;
- ginkluotą komercinių laivų palydą, fregatos taps „skydu“ tanklaiviams;
- apsaugą nuo dronų ir raketų atakų: diegiant pažangiausias oro gynybos sistemas tiesiog laivuose.
Tiesa, formuojant laivyną išryškėjo kurioziška problema: daugelis šalių sutinka siųsti specializuotus minų paieškos laivus, tačiau neturi pakankamai fregatų, kurios galėtų šiuos lėtus ir pažeidžiamus laivus apsaugoti nuo tiesioginių išpuolių.
Europa palūžo po spaudimu
Ilgą laiką senasis žemynas, o ypač Vokietija, priešinosi karinės jėgos demonstravimui šiame karštajame taške. Tačiau kritinis energijos išteklių trūkumas ir nuolatinis JAV spaudimas dėl gynybos įnašų privertė Berlyną ir Paryžių persigalvoti.
JAE ir Bahreinas šiuo metu intensyviai dirba JT Saugumo Taryboje, siekdami gauti oficialų mandatą, kuris leistų naudoti jėgą „užtikrinant laivybos laisvę“. Jei šis planas bus įgyvendintas, Hormūzo sąsiauris taps didžiausios XXI a. jūrų operacijos arena, kurioje susidurs Vakarų technologinis pranašumas ir Irano asimetrinio karo taktika.
