Lenkija iš jų nupirko daug įrangos. Jie tapo galinga jėga, nugalėjusia Rusiją ()
Technologijų perdavimas ir modernios įrangos tiekimai suteikė jiems galimybę pažvelgti į galingojo JAV priešo sprendimus, kurie vėliau buvo pritaikyti vietinės gamybos ginkluotės sistemose, sujungiančiose du kraštutinius Rytų ir Vakarų projektavimo požiūrius.
© Republic of Korea Armed Forces (CC BY-SA 2.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:2014_%EB%8C%80%ED%95%9C%EB%AF%BC%EA%B5%AD_%EB%B0%A9%EC%9C%84%EC%82%B0%EC%97%85%EC%A0%84%28DX_Korea%29_%EC%9C%A1%
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pietų Korėja buvo viena iš nedaugelio valstybių, turėjusių prieigą tiek prie modernios amerikietiškos, tiek prie rusiškos ginkluotės. Tai tapo pagrindu kurti šiandien visame pasaulyje populiarius gynybos pramonės produktus.
Pristatome rusiškos įrangos ir technologijų įsigijimo užkulisius, kurie pavertė Pietų Korėją ginkluotu Azijos tigru.
Dar XX a. dešimtajame dešimtmetyje Pietų Korėja suteikė SSRS tuometinės 1,5 mlrd. dolerių vertės kreditų įvairiems ekonominiams projektams, susietiems su įrangos pirkimu iš Pietų Korėjos. Tai įvyko 1990 m. rugsėjį užmezgus oficialius diplomatinius santykius, kurie tapo neformalių kontaktų per 1988 m. Seulo olimpines žaidynes pasekme. Kartu buvo sudarytas susitarimas dėl keitimosi moksline patirtimi, kurio metu korėjiečiai greitai identifikavo 43 technologinius sprendimus, vertus nedelsiant įgyvendinti, ir 35 sprendimus, tinkamus perimti po 3–5 metų bendro vystymo. Taip pat buvo leista vykdyti bendrus tyrimus aukštos energijos fizikos, aukštatemperatūrių superlaidininkų, optikos, bioinžinerijos, jūros mokslų ir aviacijos srityse.
SSRS korėjiečių buvo laikoma idealia partnere dėl jos solidaus potencialo tiek fundamentaliųjų, tiek taikomųjų mokslų srityse, o taip pat dėl noro dalytis technologijomis. Pavyzdžiui, kiti Pietų Korėjos moksliniai partneriai iš Japonijos ar JAV to daryti nebuvo linkę dėl protekcionistinės praktikos, kuria siekta apsisaugoti nuo būsimo konkurento atsiradimo. Savo ruožtu Pietų Korėja Sovietų Sąjungai suteikė turtingą atradimų komercializavimo patirtį bei prieigą prie Vakarų pasaulio geresnėmis sąlygomis.
Brangus SSRS palikimas, kurį Rusija išpirko žaliavomis ir karine įranga
|
SSRS žlugimas 1991 m. gruodžio 26 d. pristabdė bendradarbiavimą dėl daugybės vidinių Rusijos problemų. Tačiau dalis projektų buvo tęsiami, o didžiausiais pasiekimais tapo Pietų Korėjos palydovo „Arirang-2“ iškėlimas į orbitą 2006 m. bei raketos „Naro-1“ paleidimas 2013 m.
Rusijai taip pat sekėsi sunkiai grąžinti skolą su palūkanomis, todėl 1998 m. lapkritį buvo sudarytas susitarimas, atvėręs kelią skolos padengimui barteriu – pavyzdžiui, tiekiant aliuminį, varį arba modernią karinę įrangą. Pavyzdžiui, pagal 2003 m. rugsėjo sutartį, Rusija iš 2,24 mlrd. dolerių skolos (įskaitant palūkanas) dar turėjo grąžinti 1,33 mlrd. dolerių.
Šiuo būdu Pietų Korėją pasiekė, be kita ko, 70 pėstininkų kovos mašinų BMP-3, 35 tankai T-80U (iš kurių du buvo T-80UK variantai su savisaugos sistema „Štora-1“), kelios dešimtys nešiojamų priešlėktuvinių sistemų (MANPADS) „9K38 Igla“ su kelių šimtų raketų paketu bei keli šimtai prieštankinių valdomų raketų paleidimo įrenginių „9K115-2 Metys-M“ su raketų atsargomis.
Rusiška karinė įranga ir technologinė pagalba — „turbo“ impulsas Pietų Korėjos ginkluotės pramonei
Technologijų perdavimas ir modernios įrangos tiekimai suteikė korėjiečiams galimybę pažvelgti į galingojo JAV priešo sprendimus, kurie vėliau buvo pritaikyti vietinės gamybos ginkluotės sistemose, sujungiančiose du kraštutinius Rytų ir Vakarų projektavimo požiūrius. Korėjiečiai iš Rusijos įgytą įrangą taip pat naudoja savo ginkluotės bandymams poligonuose, į ką su apgailestavimu žiūri ukrainiečiai.
Geras pavyzdys yra tankas „K2 Black Panther“, kuriame, lyginant su pirmtaku K1, naudojamas mažesnis bokštelis ir automatinis užtaisymo mechanizmas, sumažinantis įgulą iki trijų karių. Tai būdingas sovietinės tankų konstravimo mokyklos elementas, tačiau įgyvendintas su vakarietiška pagarba įgulos gyvybei. Pastarasis klausimas rusams nebuvo prioritetinis, kas akivaizdžiai matoma Ukrainos pavyzdyje. Tuo tarpu „K2 Black Panther“ atveju pagrindinė 16 šovinių amunicijos dėtuvė, esanti bokštelio nišoje, yra izoliuota nuo įgulos šarvuota pertvara. Kitas ne mažiau charakteringas elementas – reaktyviųjų šarvų blokai, kuriuos didele dalimi įkvėpė rusiškas sprendimas „Kontakt-5“, esantis tankuose T-80U/UK. Be to, tikriausiai buvo panaudoti ir kiti sprendimai, jei jie pasirodė įdomesni už vietinę pramonę, tuo metu besirėmusią daugiausia amerikietiškais pavyzdžiais.
Antrasis pavyzdys, kur puikiai matomas rusiškų sprendimų įkvėpimas, yra pėstininkų kovos mašina K21. Panašiai kaip lenkiškas „Borsuk“, tai vienintelė vakarietiška konstrukcija, galinti plaukti. Čia įkvėpimo šaltinis greičiausiai buvo rusiškas BMP-3, nes, kaip ir jo atveju, K21 korpusas pagamintas iš aliuminio lydinio. Tačiau korėjiečių atveju lydinys buvo sustiprintas keraminiais šarvais, todėl jis turėtų užtikrinti gerokai didesnę apsaugą. Teigiama, kad priekinis K21 šarvas gali atlaikyti BMP-3 30 mm automatinės patrankos „2A72“ apšaudymą subkalibriniais sviediniais, o šonai ir galas yra atsparūs 14,5×114 mm stambaus kalibro kulkosvaidžių šarvamušiams šoviniams.
Savo ruožtu bendradarbiavimas raketų srityje lėmė, kad Pietų Korėja labai greitai prisijungė prie siauro rato valstybių, turinčių savarankiškas galimybes gaminti balistines raketas (tokias kaip „Hyunmoo“ ar CTM-290) bei priešlėktuvines ir antibalistines sistemas. Pietų Korėjos sistema „Cheongung-II“ (KM-SAM), kuri pasiteisino ginant Jungtinius Arabų Emyratus, buvo sukurta bendradarbiaujant su Rusijos koncernu „Almaz-Antej“, o pradinis pagrindas turėjo būti rusiškos raketos „9M96“. Visgi korėjiečiai pritaikė rusiškus sprendimus savo poreikiams, pridėdami technologiją, panašią į naudojamą raketose „PAC-3 MSE“.
Čia kalbama apie aktyvią radiolokacinę galvutę, leidžiančią priešlėktuvinės sistemos baterijai vienu metu kovoti su keliais taikiniais, nes tai yra „iššauk ir pamiršk“ tipo sprendimas. Taip pat galima atnaujinti taikinio padėtį arba ją pakeisti jau paleistoms raketoms, nes jos turi ryšio kanalą su paleidimo įrenginiu. Kita svarbi naujovė – kinetinės galvutės naudojimas, kuri sunaikina taikinį smūgio jėga. Kinetinė energija, skriejant net 5 machų greičiu (apie 1700 m/s), yra milžiniška ir garantuoja 100 proc. taikinio eliminavimą pataikius, kas nėra visiškai užtikrinta naudojant skeveldrines galvutes. „Cheongung-II“ (KM-SAM) sistema turi leisti kovoti su lėktuvais ar balistinėmis raketomis iki maždaug 50 km atstumu ir iki 20 km aukštyje. Korėjiečiai pabrėžia ir kainos aspektą: viena raketa kainuoja apie trečdalį to, ko amerikiečiai prašo už „PAC-3 MSE“.
Buvęs Azijos tigras žengia į gynybos sektorių
Bendradarbiavimas, prasidėjęs paskutiniais SSRS gyvavimo metais, tapo Pietų Korėjai trumpiausiu keliu plėtojant pajėgumus, kuriais disponuoja tik kelios pasaulio šalys. Kalbame apie tokias galingąsias valstybes kaip JAV, Prancūzija, Kinija ar pastaraisiais metais smunkanti Rusija.
Tai, kartu su vietine pramone, besiremiančia amerikietiškais sprendimais, lėmė virtinės labai įdomių ginkluotės tipų atsiradimą, kurie pastaraisiais metais sulaukė didžiulio susidomėjimo. Be to, korėjiečiai yra linkę dalytis žiniomis su kitais, ko negalima pasakyti, pavyzdžiui, apie amerikiečius ar vokiečius.
Užtenka paminėti, kad Lenkija negali gauti leidimo gaminti GMLRS raketas sistemai „M142 HIMARS“, tuo tarpu korėjiečiai nusprendė Lenkijoje pradėti „CGR-080“ raketų gamybą. Taip pat verta paminėti iš Pietų Korėjos kilusią savaeigės haubicos „Krab“ važiuoklę ar tanko „K2PL“ kūrimo procesą, kurio dalis bus surenkama Glivicuose. Panašiai situacija atrodo ir su kitais klientais, pavyzdžiui, Egiptu ar Rumunija, kurie taip pat kartu gamins savaeiges haubicas „K9 Thunder“.
