„Denacifikacija“ dingo. Rusija dabar „vaduoja“ Afriką? Sužinokite naują SKO versiją (Video) ()
Peršasi išvada.
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=shZJgiTtXz0
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praėjo neįtikėtinai daug laiko nuo tada, kai pasaulis pirmą kartą išgirdo užtikrintas prognozes apie „Kyjivo užėmimą per tris dienas“. Šiandien, skaičiuojant jau 1500-ąją šio konflikto dieną, pirminiai pažadai atrodo ne tik neįgyvendinti, bet ir beviltiškai nutolę nuo realybės. Stebint viešąją erdvę, akivaizdu, kaip per šį laikotarpį keitėsi Rusijos vadovybės ir propagandininkų aiškinimai apie tai, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje ir kokie yra tikrieji vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ tikslai.
Invazijos pradžioje deklaruoti skambūs šūkiai apie Ukrainos „denacifikaciją“ ir „demilitarizaciją“ ilgainiui tapo sunkiai paaiškinama našta net patiems Rusijos politikos apžvalgininkams. Viešose diskusijose vis dažniau pripažįstama, kad šie sudėtingi terminai eiliniams piliečiams liko nesuprantami, o jų praktinis įgyvendinimas – nepasiektas. Vietoje konkrečių rezultatų visuomenei siūlomas „tikslų lankstumas“: oficialiai teigiama, kad planai nesikeičia, tačiau čia pat priduriama, jog jie nuolat adaptuojami prie „einamosios situacijos“. Tokia strategija leidžia bet kokį strateginį stabtelėjimą ar nesėkmę pristatyti kaip numatytą proceso dalį.
|
Kai pirminis planas greitai užbaigti karinius veiksmus žlugo, propagandinė retorika pasisuko globalios konfrontacijos linkme. Šiandien konfliktas nebepristatomas kaip lokalus karas; jis transformuotas į egzistencinę kovą už Rusijos išlikimą prieš visus Vakarus ir NATO bloką. Kai kurie ekspertai žengia dar toliau, teigdami, kad Rusija kovoja ne tik už savo orumą, bet ir už viso Afrikos žemyno bei planetos žmonių laisvę. Toks mastelio didinimas padeda pateisinti milžiniškas aukas ir neapibrėžtą karo trukmę.
Bene ciniškiausia retorikos detalė – požiūris į pačius ukrainiečius. Jei konflikto pradžioje buvo kalbama apie „broliškos tautos išlaisvinimą“, tai dabar atvirai svarstoma apie Ukrainos gyventojus kaip apie vertingą „mobilizacinį resursą“ būsimiems susidūrimams su Vakarais. Tai rodo visišką pradinės „humanitarinės misijos“ degradaciją.
Galiausiai peršasi išvada, kad konkretūs operacijos tikslai tyčia paliekami migloti. Tai patogus įrankis politinei vadovybei, leidžiantis išvengti atsakomybės už konkrečius pažadus ir bet kurią akimirką paskelbti pergalę, nepriklausomai nuo realios padėties fronte. Kol ideologinis chaosas tęsiasi, vienintelis aiškus dalykas lieka tai, kad „trijų dienų planas“ virto neriboto laiko tragedija, kurios pabaigos numatyti nebeįmanoma.
.jpg)
_(cropped).jpg)
