Šalis uždarė sienas vyrams? Šokas Europoje: be kariuomenės leidimo – nė žingsnio ()
Ar tai laukia ir Lietuvos?
© Photographer's Mate 2nd Class George Sisting, U.S. Navy (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:040610-N-1823S-348_G36andpracticenade.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vokietija žengė drastišką žingsnį, kuris primena tamsiausius Šaltojo karo laikus arba mokslinės fantastikos distopiją. Nuo 2026-ųjų pradžios šalyje įsigaliojo tvarka, kuri iš esmės apriboja vyrų judėjimo laisvę: norint išvykti svetur, teks gauti „palaiminimą“ iš kariškių.
Kaip praneša įtakingas dienraštis „Berliner Zeitung“, Vokietijos vyriausybė nusprendė nebežaisti demokratijos, kai kalba pasisuka apie šalies gynybą. Naujieji apribojimai palies vyrus nuo 17 iki 45 metų amžiaus.
Skaitmeninis pavadys: be leidimo – nei studijų, nei atostogų
|
Nuo šiol visi šios amžiaus grupės vyrai, planuojantys palikti Vokietiją ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui, privalo kreiptis į Bundesvero karjeros centrą (Karrierecenter der Bundeswehr). Ir visai nesvarbu, ar priežastis yra „Erasmus“ studijų semestras, pelningas darbo pasiūlymas užsienyje, ar tiesiog ilgos atostogos egzotiškuose kraštuose – be oficialaus kariuomenės leidimo išvykti draudžiama.
Anksčiau tokia kontrolė buvo numatyta tik kraštutiniais atvejais: tiesioginio karo pavojaus ar NATO mobilizacijos fone. Tačiau dabar Berlynas nusprendė, kad „ypatingoji padėtis“ yra nuolatinė mūsų realybė.
Tikslas – milžiniška armija ir totali kontrolė
Vokietija neslepia ambicijų: iki 2035 metų Bundesveras turi išaugti nuo dabartinių 184 tūkst. iki 270 tūkst. karių. Kad tai pasiektų, valstybė pasitelkia ne tik draudimus, bet ir algoritmizuotą sekimą.
Visi jaunuoliai, gimę 2008 metais ir vėliau, į savo pašto dėžutes (ir skaitmenines sistemas) gaus specialias anketas. Jose bus privaloma atsiskaityti apie savo sveikatą, įgūdžius ir – svarbiausia – pasiruošimą tarnauti tėvynei. Tai nebe savanoriška apklausa, o pamatas naujai, hibridinei šaukimo sistemai, kurioje kiekvienas pilietis tampa statistiniu vienetu gynybos ministerijos serveriuose.
Ar tai laukia ir Lietuvos?
Ekspertai pastebi, kad Vokietijos pavyzdys dažnai tampa standartu visai Europos Sąjungai. Jei didžiausia ES ekonomika įveda „išvykimo vizas“ savo piliečiams, kyla klausimas: kada panašūs algoritmai bus įdiegti ir kitose regiono šalyse, siekiant suvaldyti potencialią mobilizacijos krizę?
Vokietija siunčia aiškią žinutę: laisvė keliauti baigiasi ten, kur prasideda valstybės poreikis turėti „mėsos“ ir specialistų gynybos grandinėje.
