Rusija netenka svarbiausių savo vadų. Štai kaip miršta Putino generolai ()
Maskvos gynybos ministerija apie jo mirtį tyli iki šiol.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, žuvo jau mažiausiai 15 Rusijos generolų, rašo „Mediazona“. Aukščiausio rango kariškiai žūsta per raketų ir dronų atakas, taip pat per bombų sprogimus ar lėktuvų katastrofas. Naujausia identifikuota auka šiame sąraše – generolas leitenantas Aleksandras Otroščenka.
Nepriklausomas Rusijos portalas „Mediazona“ pastebi, kad kovo pabaigoje per eilinį skrydį virš Rusijos okupuoto Krymo sudužo karinis transporto lėktuvas An-26. Žuvo visi jame buvę asmenys – 6 įgulos nariai ir 23 keleiviai.
Nors Rusijos Federacijos gynybos ministerija pranešė tik apie „techninį gedimą“ ir nuslėpė aukų tapatybes, nepriklausomiems žurnalistams pavyko patvirtinti, kad vienas iš keleivių buvo generolas leitenantas Aleksandras Otroščenka. Tai buvo labai patyręs karininkas, kuris nuo 2024 metų vadovavo Šiaurės laivyno jungtiniam oro korpusui, o praeityje dalyvavo Krymo aneksijoje bei Rusijos karinėje intervencijoje Sirijoje.
|
Maskvos gynybos ministerija apie jo mirtį tyli iki šiol.
Nuo raketų iki pasikėsinimų Rusijos širdyje
Aleksandro Otroščenkos mirtis bendrą žuvusių aukščiausio rango Rusijos vadų skaičių padidino iki 15. Kaip skaičiuoja „Mediazona“, sąraše yra penki generolai leitenantai, septyni generolai majorai (atitinkantys brigados generolo laipsnį) bei trys atsargos generolai.
Aukščiausio rango vadų žūties aplinkybės buvo labai įvairios. Dalis jų gyvybės neteko dėl tikslių Ukrainos pajėgų smūgių – taip žuvo, pavyzdžiui, buvęs Pietų karinės apygardos vado pavaduotojas generolas leitenantas Olegas Cokovas, kurį 2023 m. liepą nukovė raketa „Storm Shadow“, arba buvęs Rusijos karinio jūrų laivyno vado pavaduotojas generolas majoras Michailas Gudkovas (2025 m. liepa, smūgis į Rusijos jūrų pėstininkų lauko štabą).
Kiti generolai tapo atakų naudojant FPV dronus aukomis, kaip 2024 m. lapkritį generolas majoras Pavelas Klimenka, buvęs Donecko 5-osios motorizuotųjų šaulių brigados vadas.
Dar kiti aukšto rango kariškiai žuvo per pasikėsinimus pačios Rusijos teritorijoje. Generolas leitenantas Igoris Kirilovas, buvęs Rusijos radiacinės, cheminės ir biologinės saugos pajėgų vadas, žuvo per bombos sprogimą Maskvoje 2024 m. gruodį, o generolas leitenantas Jaroslavas Moskalikas, aukšto rango Generalinio štabo karininkas, neteko gyvybės per automobilio sprogimą sostinės priemiestyje 2025-ųjų pavasarį.
Buvę generolai apkasuose ir kalėjimuose
Žuvusiųjų sąrašas taip pat atskleidžia Rusijos karo mašinos desperaciją, kai į frontą siunčiami net nušalinti ar teismo nuosprendžiais nuteisti karininkai. Atsargos generolas majoras Kanamatas Botašiovas, anksčiau išmestas iš kariuomenės už naikintuvo avarijos sukėlimą, prisijungė prie „Wagner“ grupės ir žuvo 2022 metais numuštame naikintuve Su-25.
Dar labiau stebina kitų buvusių generolų likimai. Andrejus Golovackis (buvęs VRM generolas, atlikęs 8,5 metų laisvės atėmimo bausmę) bei Sergejus Dubinskis (buvęs Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto generolas, iš kurio buvo atimtas laipsnis ir kuris buvo nuteistas už kyšininkavimą) karinius kontraktus pasirašė tiesiai už grotų, o vėliau abu buvo nukauti Ukrainos fronte 2024 metais.
Milžiniški karininkų korpuso nuostoliai
Žuvę generolai yra tik ledkalnio viršūnė kalbant apie Vladimiro Putino armijos kadrų problemas. „Mediazonos“ surinkti duomenys rodo, kad nuo plataus masto karo pradžios yra patvirtintos ir vardais identifikuotos net 6 948 Rusijos armijos ir kitų saugumo tarnybų karininkų žūtys.
Tokio masto nuostoliai negįžtamai griauna vadovavimo struktūrą visuose operaciniuose lygmenyse.
.jpg)
.jpg)
.png)
