Viena klaida iki globalaus konflikto: jie ruošia „karštąją liniją“ ()
Net ir galimos paliaubos Ukrainoje nesumažins įtampos Europoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Konflikto tarp NATO ir Rusijos rizika auga.
Net ir galimos paliaubos Ukrainoje nesumažins įtampos Europoje. Priešingai – JAV ne pelno tyrimų organizacijos RAND ekspertai įspėja apie naują, pavojingesnį NATO ir Rusijos konfrontacijos etapą, rašo žurnalas „Foreign Affairs“.
Po ketverius metus trukusio karo Vakarų šalys sutelkė dėmesį į paramą Kyjivui, skirdamos šimtus milijardų dolerių pagalbos ir didindamos sankcijų spaudimą Maskvai. Tačiau aktyvių karo veiksmų pabaiga nepašalins pagrindinių konflikto priežasčių. Tikimasi, kad Rusija pradės pagreitintą ginklavimąsi ir stiprins hibridines operacijas Europoje, o NATO šalys toliau didins karines išlaidas bei stiprins rytinį flangą.
|
Tiesą sakant, ankstesnė saugumo sistema, susiformavusi po Šaltojo karo, jau yra sunaikinta. Dialogas tarp Rusijos ir Vakarų sumažintas iki minimumo, ekonominiai ryšiai smarkiai susilpnėjo, o abipusio nepasitikėjimo lygis pasiekė dešimtmečių maksimumą.
Atsižvelgiant į tai, didėja atsitiktinio eskalavimo rizika. Tarp galimų scenarijų minimi incidentai su karine technika, kibernetinės atakos, sabotažas ar klaidos vertinant vienas kito veiksmus. Net lokalus epizodas, pavyzdžiui, žala infrastruktūrai ar oro erdvės pažeidimas, gali sukelti grandininę reakciją ir peraugti į didelio masto krizę.
Atskirą grėsmę kelia „pilkosios zonos“ – slaptos operacijos, apimančios sabotažą ir kibernetinius išpuolius. NATO vis dažniau svarsto griežtesnį atsaką į tokius veiksmus, o tai tiesiogiai didina tiesioginio karinio konflikto tikimybę.
Kritiniais rizikos taškais išlieka Ukraina ir Baltarusija. Plataus masto karo veiksmų atnaujinimas arba politinis nestabilumas Minske gali įtraukti Aljanso šalis į tiesioginį konfliktą.
Ekspertai pabrėžia, kad pagrindinis NATO uždavinys šiuo metu yra stiprinti atgrasymą ir kurti dialogo su Maskva mechanizmus. Siūloma atkurti komunikacijos kanalus, panašius į Šaltojo karo laikų „karštąją liniją“, bei kurti susitarimus, skirtus užkirsti kelią netyčiniams kariniams incidentams.
Sąjungininkai privalo išlaikyti vienybę. Silpnėjantys transatlantiniai ryšiai gali sumažinti atgrasymo lygį ir paskatinti Rusiją imtis dar rizikingesnių veiksmų. Analitikai sutinka, kad Europa įžengia į ilgą nestabilumo laikotarpį, kai net nedidelė klaida gali sukelti globalų konfliktą. Tokiomis aplinkybėmis diplomatija ir eskalavimo kontrolė tampa tokios pat svarbios kaip ir karinė jėga.
