Lukašenkos korta: Maskvos planai iškilo į viešumą ()
Atskleidė Maskvos ketinimus.
© https://unsplash.com/photos/a-group-of-men-with-guns-in-a-field-y_qTPznF96M
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos karo ekspertas mano, kad Baltarusijos diktatorius netyčia atskleidė Maskvos ketinimus.
A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijos armija privalo ruoštis karui. Su kuo iš tikrųjų kovos diktatorius? Apie tai svetainė Charter97.org kalbėjosi su Ukrainos karo-politikos stebėtoju, grupės „Informacinis pasipriešinimas“ ekspertu Oleksandru Kovalenka.
Lukašenkos taktika: išvengti tiesioginio dalyvavimo
Manau, kad A. Lukašenka pats su niekuo kovoti nesiruošia. Jis iki paskutinės akimirkos, nesvarbu, kiek tai kainuotų, bandys išvengti tiesioginio įsitraukimo į bet kokį konfliktą.
Pavyzdžiui, taip buvo 2022 m., kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos. Kai Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė suprato, kad greitai užgrobti Ukrainos nepavyks ir jiems trūksta išteklių, Lukašenkai buvo siūloma įsitraukti į karą. Tačiau jis to nepadarė, nors tuo metu situacija Rusijai dar neatrodė kaip nesėkmė.
|
Lukašenka Rusijai suteikė Baltarusijos teritoriją, leido perduoti įrangą bei amuniciją iš sandėlių, tačiau tiesioginė Baltarusijos karių intervencija neįvyko. Jis puikiai žino, kad neturi stiprios armijos, kurią galėtų tiesiog „iššvaistyti“. Armija jam reikalinga apsisaugoti nuo savo žmonių – pagrindinis jos uždavinys šiandien yra režimo išsaugojimas.
Grėsmė Baltijos šalims
Kalbant plačiau, A. Lukašenka aiškiai užsimena apie tai, kas jau niekam nėra paslaptis: rusai neatsisakė planų kariauti su NATO šalimis pradedant invazija į vieną iš Europos valstybių.
Šiandien didžiausia ir labai reali grėsmė iškilo Baltijos šalims, ypač Estijai. A. Lukašenka gerai žino Rusijos ateities planus, todėl apie tai ir kalba.
Tačiau mažai tikėtina, kad Baltarusijos diktatorius leis Rusijai panaudoti savo ginkluotąsias pajėgas. Baltarusijos teritoriją – taip, greičiausiai, bet ne karius.
Kokia yra tikroji Baltarusijos armijos galia?
Baltarusijos armiją sudaro apie 15 tūkstančių karių, priklausančių daugiau ar mažiau koviniams vienetams. Tai ir yra visas realus jų pajėgumas.
Jei kalbėtume apie didelį karą ar operaciją prieš Ukrainą, tokia armija aktyvias puolamąsias kovas galėtų tęsti maždaug dvi savaites. Matome, kokių nuostolių patiria Rusijos kariai: jų puolimas vyksta mažomis taktinėmis grupėmis, lėtai, tačiau jie praranda apie tūkstantį ar net daugiau žmonių per dieną. Jei Baltarusijos armija veiktų kaip Rusijos pajėgų dalis, ji išgyventų kiek ilgiau, tačiau jei vykdytų nepriklausomą smūgį – jos pakaktų tik dviem savaitėms.
Ar įmanomas naujas smūgis iš šiaurės?
Šiuo metu tokia galimybė nereali. Vertinant įvykius Baltarusijos teritorijoje ir ten sutelktą kontingentą, tai visiškai nerealus planas. Tas pats pasakytina apie invaziją į Lenkiją ar Lietuvą.
Norėdama tai įgyvendinti, Rusija Baltarusijos teritorijoje turėtų surinkti bent 80–100 tūkstančių karių. Maskva gali tai padaryti, tačiau tam prireiktų mažiausiai šešių mėnesių pasirengimo ir logistikos pajėgumų stiprinimo. O tokio masto pajėgų telkimo nepastebėti būtų neįmanoma.
.jpg)
.jpg)
