Jie neskleidžia signalo! Kodėl šis ginklas kelia paniką? (Video) ()
Įprastos gynybos sistemos tapo bevertėmis šiukšlėmis.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=-daKF5R1JPg&t=29s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pamirškite viską, ką žinojote apie elektroninį karą. Kol pasaulis gyrėsi galingomis radijo ryšio trikdymo sistemomis, mūšio lauke atsirado monstrai, kurių „numušti“ nuotoliniu būdu tiesiog neįmanoma. Jungtinė Karalystė oficialiai pripažino: šviesolaidiniai dronai tapo operacine problema, kuriai Vakarai kol kas neturi priešnuodžio.
Dar neseniai dronas ant „pavadėlio“ atrodė kaip technologinis nesusipratimas ar grįžimas į praeitį. Tačiau karas Ukrainoje viską apvertė aukštyn kojomis. Paaiškėjo, kad plonas stiklo pluošto kabelis yra galingiausias ginklas prieš milijonus kainuojančias elektroninio karo (EK) sistemas.
Kodėl tai gąsdina NATO generolus?
Britų gynybos inovacijų agentūra „UK Defence Innovation“ (UKDI) paskelbė skubią medžioklę sprendimams, kurie padėtų aptikti ir „nutupdyti“ šiuos skraidančius objektus. Problema – kritinė. Įprastos gynybos sistemos veikia ieškodamos radijo dažnių, kuriais operatorius valdo droną. Nutrauk ryšį – ir dronas krenta arba pasiklysta.
|
Bet su šviesolaidžiu šis triukas neveikia:
- visiška tyla eteryje. Dronas nespinduliuoja jokių radijo bangų. Jis „tyli“ kaip akmuo;
- munitetas trukdžiams. Galite statyti galingiausius siųstuvus – optiniu kabeliu skriejančiam signalui tai nedaro jokios įtakos;
- GPS ignoravimas. Šiems dronams nereikia palydovų. Jie valdomi tiesiogiai, todėl net ir visiškas navigacijos blokavimas jų nesustabdo.
„Tai reiškia, kad dabartinė gynyba negali atremti šio konkretaus scenarijaus“, – konstatuoja gynybos analitikai.
Ukrainos pamokos: rusų okupantų naudojama technologija plinta
Nors šviesolaidinis kabelis riboja drono veikimo nuotolį ir gali įsipainioti į medžius ar pastatus, jo efektyvumas šarvuotos technikos naikinimui pasirodė esantis stulbinantis. Rusijos okupacinės pajėgos vis dažniau naudoja šiuos „pririštus“ dronus ten, kur ukrainiečių elektroninio karo priemonės yra stipriausios.
Rezultatas? Dronas įskrenda į zoną, kurioje visi kiti prietaisai „apanka“, ir ramiai rėžiasi į taikinį, valdomas operatoriaus iki pat paskutinės sekundės.
Britų planas: ieškoma „adata šieno kupetoje“
JK gynybos ministerija supranta, kad laikas senka. Iki 2026 m. balandžio 21 d. pramonės milžinai ir startuoliai kviečiami siūlyti idėjas, kaip bent jau pamatyti šviesolaidinį droną.
Tai – neįtikėtinai sunki užduotis. Kabelis, kuriuo perduodami duomenys, skrydžio aukštyje yra praktiškai nematomas plika akimi, o paties drono radaro parašas niekuo nesiskiria nuo bet kokio kito „nebylaus“ objekto.
JK ieško sprendimų visai grandinei: nuo ankstyvojo aptikimo iki fizinio sunaikinimo. Ar tai bus lazeriai, tinklai, o gal kiti dronai-medžiotojai? Kol kas tai lieka paslaptyje, tačiau aišku viena – katės ir pelės žaidimas moderniame kare ką tik persikėlė į naują, daug pavojingesnį lygį.
Faktai trumpai:
Konkurso pabaiga: 2026 m. balandžio 21 d.
Tikslas: Aptikti ir sunaikinti radijo bangų nespinduliuojančius dronus.
Pagrindinė grėsmė: Šviesolaidinis ryšys, kurio neįmanoma užblokuoti EK priemonėmis.
Kontekstas: Technologija jau aktyviai testuojama ir naudojama kare Ukrainoje.
