+45 000 000 šiais metais. Kas vyksta su pasaulio maistu ()
Kainos nėra baisios.
© Oscar Taylor (CC BY-SA 2.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Harvested_wheat_field_-_geograph.org.uk_-_7533495.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žmonės svarstydami apie tamsią ateitį dažnai užstringa ties kainomis. Naftos kainos kyla, todėl brangs degalai, todėl brangs produktai, nes jie turi keliauti sunkvežimiais. Tačiau ne aukštų kainų reikia bijoti. Reikia bijoti trūkumo.
Daugybė išsivysčiusių valstybių jau seniai maisto saugumą išbraukė iš prioritetinių tikslų. Na, juk visko parduotuvėse yra ir visko galima atsivežti. Jungtinės Karalystės ūkininkai po šalies išstojimo iš Europos Sąjungos nustebo pastebėję, kad maisto saugumas dingo iš žemės ūkio politikos tikslų. Jiems tai buvo keista todėl, kad tai – ES nesąmonė. Ne vienoje ES šalyje ūkininkams mokama už su maisto auginimu nesusijusią veiklą. Ir JK taip pat. Karas Ukrainoje, eksportuojančioje labai daug pasauliui būtinų grūdų, turėjo pažadinti tokios politikos kūrėjus. Karas Irane jau yra pavėluotas perspėjimas.
Žemės ūkio sektorius sudegina labai daug dyzelino ir sunaudoja labai daug trąšų, kurios irgi gaminamos naudojant iškastinį kurą (konkrečiai, gamtines dujas). Dėl uždaryto Hormūzo sąsiaurio ir išprotėjusių rinkų trąšos stipriai pabrango, jų trūksta. Kai kur jau trūksta ir degalų. Ūkininkai mažiną sėjos apimtis. Daug jų apskritai planuoja nieko valgomo nesėti.
|
Australija gyvena toli ir kitoje pusiaujo pusėje, tačiau pokyčiai ten leidžia nuspėti, ko sulauksime mes vėliau. Įvairūs šaltiniai praneša, kad Australijos ūkininkai mažina kviečių sėją, kai kuriais atvejais 10–12 proc., nes trąšos tapo per brangios arba per sunkiai gaunamos. Kviečiai yra labai azoto reikalaujantys augalai, o karbamido kainos Australijoje šoktelėjo maždaug 60 proc. nuo tada, kai Irano konfliktas sutrikdė pasaulinius tiekimo maršrutus. Dyzelino kainos taip pat išaugo beveik 90 proc. Turėdami omenyje sąnaudas, kviečių kainą ir riziką, australų ūkininkai galvoja apie pauzę.
Jungtinės Karalystės ūkininkai, kurie jau ir taip kurį laiką sėjo vis mažiau dėl „aplinkosaugos programų“ (vyriausybė mokėjo ūkininkams, kad jie neaugintų maisto), irgi jau planuoja daryti pauzę. Sėja reiškia didesnius nuostolius nei metų pauzė.
Europos Sąjungos ūkininkai lygiai taip pat ruošiasi trąšų kainų smūgiui. Visa tai – pasaulinių veiksnių padarinys, todėl skaudės visiems. „Mes neimportuojame per Hormūzo sąsiaurį plukdomo iškastinio kuro“, pasakys rinkos dėsnių nesuprantantys žmonės. Viskas bus nukreipiama ten, kur bus mokami didesni pinigai, ypač gėris, kuris per Hormūzo sąsiaurį neplaukė.
Pasaulis užaugins mažiau maisto. Maisto saugumo situacija tikrai bus blogesnė ir rizikingesnė. Dar vienas-kitas smūgis – sausra, vėl užverta laivyba Juodojoje jūroje, Bab al Mandebo uždarymas (jį Iranas su partneriais jau planuoja) – ir kai kuriuose jautresniuose regionuose gali būti pastebėtas maisto trūkumas.
Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programa apskaičiavo, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose 2026 m. nuo didelio maisto trūkumo kentės 45 milijonais žmonių daugiau nei anksčiau (pasaulyje visada buvo vietų, kur trūksta maisto, dabar prie tų regionų gyventojų pridėsime kelias dešimtis milijonų). Daugiausia Pietryčių Azijoje, bet taip pat ir Šiaurės Afrikoje, ir kitur. Kuo ilgiau tai tęsis, tuo ši geografija plėsis.
Pasaulis eina balansuodamas ant įtemptos virvės. Kritimą dabar gali sukelti dar didesnis naftos produktų trūkumas po, pavyzdžiui, išsiplėtusio karo Artimuosiuose Rytuose. Iranas ketina paskandinti visą Persijos įlankos regioną tamsoje ir visiškai sužlugdyti naftos ir gamtinių dujų eksportą. Trumpas ir Izraelis su Irano sąlygomis nesutiks, o Iranas nesutiks su jų. Putinas planuoja tęsti karą prieš Ukrainą dar kelis metus. Taigi, visa ši košė turės ilgalaikių pasekmių. Nafta ir trąšos nepigs.
Dabartinė situacija yra tokia. Žemės ūkio politika kai kuriuose labai svarbiuose regionuose buvo pasukta nuo maisto saugumo link aplinkosaugos, kaip ją suprato biurokratai. Iškastinių žaliavų tiekimo ribojimai išaugino degalų ir trąšų kainas, todėl ūkininkai augins mažiau. Nėra priežasčių manyti, kad situacija artimiausiu metu pagerės. Mažesnė pasiūla ir degalų kainos lems maisto kainų augimą, resursai bus nukreipti ten, kur pinigų daugiau. Kai kur tai gali sukelti maisto trūkumą.
.png)
.jpg)
