Neiššovė nė karto, bet laimi karą: pasaulis be žado ()
Gauna didžiausią naudą.
© https://www.pexels.com/ru-ru/photo/30403112/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kuri šalis neiššovė nė karto, bet laimi karą regione?
Analitiko nuomone, Saudo Arabija pelnosi iš Izraelio ir Irano konflikto: ji naudojasi kylančiomis naftos kainomis ir sėkmingai apeina Hormūzo sąsiaurį.
Analitikas Anselmas Pererra, knygos „The Ascent Begins“ autorius, teigia, kad Saudo Arabija gauna didžiausią naudą iš Izraelio ir Irano konflikto, nors oficialiai su karo veiksmais nėra susijusi.
Leidinyje „The New York Times“ jis rašo, kad sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas privačiame pokalbyje su Donaldu Trumpu pavadino Iraną „ilgalaike grėsme, kurią galima pašalinti tik pakeitus režimą“, o dabartinį karą įvardijo kaip „istorinę galimybę“ pertvarkyti Artimuosius Rytus.
Strateginis dviveidiškumas
Pasak A. Pererros, Rijado vieši raginimai deeskaluoti padėtį kardinaliai skiriasi nuo signalų, siunčiamų uždarais kanalais į Vašingtoną. „Šis atotrūkis nėra atsitiktinis – jis atspindi Saudo Arabijos strategijos esmę“, – teigia analitikas.
|
Jo nuomone, tai paaiškina naftos kainų dinamiką, derybų dėl paliaubų formatą ir faktą, kad Hormūzo sąsiauris išlieka strategiškai jautrus.
Analitikas atkreipia dėmesį į staigų Saudo Arabijos naftos eksporto sumažėjimą: nuo maždaug 6,7 mln. barelių per dieną vasarį iki 3,3 mln. kovo mėnesį. Tuo pačiu metu oficiali „Arab Light“ žalios naftos kaina Azijos rinkoje gegužės mėnesiui šoktelėjo iki 9,50 JAV dolerio už barelį (palyginti su 2,50 JAV dolerio prieš mėnesį).
„Apskaičiavimas paprastas: mažesnis kiekis, bet gerokai didesnė kaina už kiekvieną barelį“, – rašo jis.
Naftotiekis – raktas į pergalę
Pagrindinį vaidmenį čia atlieka „Petroline“ naftotiekis, jungiantis rytinius karalystės naftos telkinius su Janbu uostu prie Raudonosios jūros. Jis veikia visu pajėgumu (iki 7 mln. barelių per dieną) ir leidžia tiekti naftą į Azijos rinkas apeinant Hormūzo sąsiaurį.
Pasak eksperto, „tas pats sąsiauris, kuris naudojamas kaip spaudimo svertas Iranui, pačiai Saudo Arabijai nebėra kritiškai svarbus“.
A. Pererra šią situaciją apibūdina kaip „trikampį modelį“:
- Izraelis smūgiuoja;
- Iranas reaguoja;
- Saudo Arabija susirenka kainos priemoką.
Atakos prieš Irano infrastruktūrą silpnina Rijado konkurentą, o karalystė toliau stabiliai tiekia naftą alternatyviais maršrutais.
Investicijos į ateitį
Papildomos pajamos tiesiogiai tarnauja šalies vidaus tikslams – programai „Vision 2030“ ir milžiniškiems projektams, tokiems kaip ateities miestas NEOM.
„Kiekvienas doleris, gautas dėl karo sukeltos priemokos, pagreitina šalies ekonominę transformaciją“, – teigia analitikas.
Vis dėlto ši strategija turi ribas. Saudo Arabija suinteresuota Irano susilpninimu, bet ne visišku jo žlugimu, kuris prie karalystės sienų galėtų sukelti nekontroliuojamą chaosą.
„Saudo Arabija nežiūri į šį karą iš šalies – ji juo naudojasi“, – apibendrina A. Pererra.
