„Naftos apokalipsė“ prasidėjo: Ukraina ruošia lemtingą smūgį Putino piniginei ()
500 mln. dolerių per vieną savaitę.
.jpg)
© kees torn, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:AMELIE_2_%26_NS_CHAMPION_(51029047276).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kol pasaulio lyderiai baiminasi dėl kylančių kuro kainų, Kyjivas pasirinko „viskas arba nieko“ strategiją. Rusijos naftos pramonė, ilgą laiką laikyta neliečiama Kremliaus tvirtove, braška per siūles. Naujausia analizė rodo, kad šimtai milijonų dolerių nuostolių yra tik „apšilimas“ prieš tai, kas laukia Maskvos biudžeto.
Strateginis akligatvis: 20 % pajėgumų jau virto metalo laužu
Remiantis „The New York Times“ (NYT) ataskaita, Ukraina pradėjo radikalią ir bekompromisę kampaniją. Tikslas aiškus – atimti iš Kremliaus perteklinį pelną, kurį šis generuoja net ir karo fone. Vien per pastarąjį mėnesį Kyjivas surengė 10 plataus masto dronų atakų, kurios nebuvo tik atsitiktiniai sprogimai. Tai – chirurginio tikslumo operacijos prieš kritinę infrastruktūrą.
Skaudžiausi smūgiai suduoti Baltijos jūros uostuose Ust Lugoje ir Primorske. Per šiuos taškus praeina apie 40 % visos Rusijos jūra eksportuojamos naftos. Ukrainos gynybos ministerijos teigimu, kiekvienas sustabdytas barelis tiesiogiai koreliuoja su mažesniu raketų kiekiu, krentančiu ant Ukrainos miestų.
|
„Iki praėjusių metų rugsėjo Ukrainos dronai jau buvo išjungę arba rimtai sugadinę maždaug 20 % visų Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų,“ – teigiama NYT analizėje.
Milijonai virsta dulkėmis: 500 mln. dolerių per vieną savaitę
Nors skeptikai teigia, kad kylančios pasaulinės naftos kainos gali kompensuoti Rusijos praradimus, skaičiai rodo ką kita. Prezidento patarėjas sankcijų klausimais Vladislavas Vlasiukas atskleidė šiurpinančią Maskvai statistiką: vien paskutinę kovo savaitę padaryta žala viršijo 500 mln. JAV dolerių.
Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria Rusijos eksportas:
- sutrikusi logistika. Pagrindiniuose uostuose fiksuojamos „tuščios dienos“, kai nevyksta joks krovimas;
- saugumo deficitas. Tanklaivių savininkai ir draudimo bendrovės pradeda Rusijos uostus vertinti kaip „aukštos rizikos zonas“;
- technologinis badas. Pažeistiems rafinavimo bokštams sutvarkyti reikia vakarietiškų komponentų, kurių dėl sankcijų gauti beveik neįmanoma.
Vakarų perspėjimai atsimuša į sieną
Įdomiausia šios dramos dalis – geopolitinė įtampa tarp Kyjivo ir jo sąjungininkų. NYT praneša, kad Volodymyras Zelenskis sulaukė „aiškių signalų“ iš Vakarų partnerių (ypač JAV) sušvelninti toną. Bijoma, kad Rusijos eksporto trikdymas sukels energetinį šoką pasaulinėje rinkoje, ypač po to, kai konfliktas Artimuosiuose Rytuose privertė Vašingtoną laikinai sušvelninti kai kurias sankcijas.
Tačiau Kyjivas turi savo sąlygas. Ukraina pasirengusi sustabdyti „naftos apokalipsę“ tik tada, jei Rusija nutrauks sistemingą Ukrainos civilinės elektros infrastruktūros naikinimą.
Eksperto verdiktas: peilis po kaklu įmonėms
Energetikos ekspertas Damienas Ernstas pažymi, kad situacija yra dviprasmiška. Nors valstybės iždas bando laikytis dėl mokesčių nuo gamybos, pačioms naftos įmonėms šie smūgiai yra mirtini. Mažėjančios eksporto apimtys reiškia prarastas rinkas, kurias užimti vėliau bus beveik neįmanoma.
Ukraina įrodė, kad pigūs dronai gali efektyviai naikinti milijardus kainuojančius pramonės gigantus. Jei ši kampanija tęsis, Rusijos biudžeto laukia ne tiesiog deficitas, o visiškas kolapsas, kurio nesugebės užmaskuoti jokios manipuliacijos kainomis.
.jpg)
