Naujas ginklas sėja paniką: jie neatlaikė pirmo susidūrimo ()
Ukrainos karinis jūrų laivynas švediškomis raketomis sunaikino Rusijos užgrobtą gręžimo platformą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos karinės jūrų pajėgos panaudojo pažangių Švedijos gamybos priešlaivinių raketų salvę, kad sunaikintų Rusijos pajėgų užgrobtą Juodosios jūros gręžimo platformą. Tai teigiama oficialiame Ukrainos kariuomenės pranešime.
Vėlų pirmadienio vakarą Ukrainos karinių jūrų pajėgų paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip mažiausiai dvi raketos smogia į platformą „Sivaš“, esančią maždaug 60–80 km į šiaurės vakarus nuo Krymo pakrantės. Rusijos pajėgos šią apleistą platformą naudojo oro erdvės stebėjimui, elektroninei kovai (EK) ir kaip oro gynybos postą.
Trijų minučių trukmės vaizdo įraše užfiksuotas naktinis dviejų raketų paleidimas ir vėliau sekę galingi sprogimai pagrindiniame platformos denyje. Kitose oro ir jūrų dronų nuotraukose matyti Ukrainos antvandeniniai dronai-kamikadzės ir FPV dronai, atakuojantys objektą jungtinės naktinės operacijos metu.
|
Pasak Ukrainos karinio jūrų laivyno, smūgiams buvo panaudotos RBS-15 „Gungnir“ raketos – Švedijos įmonės „Saab Bofors Dynamics“ sukurtas tolimojo nuotolio ginklas. Tiek Rusijos, tiek Ukrainos karinė žiniasklaida skelbia, kad šiame mūšyje galėjo būti pirmą kartą panaudota ši švediška raketinė sistema.
Techninės charakteristikos
4,35 m ilgio raketa, pagal gamintojo „Saab“ duomenis, gali būti paleidžiama iš laivų, lėktuvų arba sausumos platformų. Ji sveria apie 650 kg, skrieja beveik garso greičiu (apie 0,9 macho), o į taikinį vedama inercinės navigacijos sistemos (INS), GPS ir aktyvios radarų galvutės pagalba.
Sistema veikia principu „iššauk ir pamiršk“, t. y. po paleidimo raketa veikia autonomiškai ir jai nebereikia operatoriaus korekcijų. „RBS-15“ yra optimizuota veikti sudėtingomis sąlygomis pakrančių zonose arba atviroje jūroje. Joje įdiegta pažangi avionika ir elektroninių atsakomųjų priemonių (ECCM) technologija, todėl ginklas yra atsparus priešininko bandymams jį klaidinti ar trikdyti signalą.
Paslaptingas perdavimas
Nors senesnių versijų veikimo nuotolis siekia apie 70 km, naujausios modifikacijos (Mk III ir Mk IV) gali pasiekti taikinius už 200–300 km. Tai atitinka Ukrainos kariuomenės pasirinktą mobilią tolimojo nuotolio smūgių taktiką.
Ukrainos saugumo tyrimų grupė „Militarnyi“ patvirtino, kad vaizdo įraše užfiksuotas būtent „RBS-15“ paleidimas, ir priminė, kad 2024 m. Ukraina ir Švedija pasirašė susitarimą dėl gynybos sistemų perdavimo. Nors šiomis raketomis ginkluotos kelios Europos šalys (Suomija, Vokietija, Lenkija, Kroatija), nė viena iš jų oficialiai nebuvo paskelbusi apie „RBS-15“ perdavimą Ukrainai.
Ukrainos „Neptūnas“ ir gamybos iššūkiai
Ukraina taip pat gamina savo konstrukcijos priešlaivinę sparnuotąją raketą „Neptūnas“, kuri jau įrodė savo efektyvumą. Nors „Neptūnas“ yra apie 20 % sunkesnis už švedišką analogą ir turi paprastesnę navigacijos sistemą, jis pasižymi didesniu nuotoliu ir galingesne kovine galvute.
Garsiausia „Neptūno“ operacija įvyko 2022 m. balandį, kai dviem raketomis buvo nuskandintas Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas – kreiseris „Moskva“. Nuo to laiko šiomis raketomis buvo įvykdyta dešimtys sėkmingų atakų prieš Rusijos laivus, radarus ir energetikos infrastruktūrą.
Tiesa, Rusijos smūgiai Ukrainos raketų gamybos centrams Kyjive („Luč“) ir Zaporižioje („Motor Sič“) apribojo masinę šių ginklų gamybą, todėl Vakarų sąjungininkų parama pažangiomis sistemomis, tokiomis kaip „RBS-15“, šiuo metu yra itin svarbi.
