„Nematomas lūžis arsenale“: „Jie“ tyliai pakeitė tūkstančius – kas pateko į karių rankas? (Video) ()
Kelias buvo ilgas.
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=1SlcMWL2lr0
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Trumpai:
Po dešimtmečius trukusios tarnybos JAV kariuomenė tyliai atsisakė pasenusių „Beretta M9“ ir masiškai apginklavo karius moderniais, moduliniais SIG Sauer M17 pistoletais.
Daugiau nei tris dešimtmečius JAV kariuomenės tarnybinis ginklas „Beretta M9“ buvo laikomas patikimumo simboliu, tačiau jau 2000-ųjų pradžioje tapo akivaizdu, kad šis metalinis pistoletas nebeatitinka šiuolaikinio mūšio lauko standartų. Kelias iki naujojo ginklo buvo ilgas, brangus ir paženklintas daugybe ambicingų, bet dažnai politiniuose bei finansiniuose koridoriuose žlugusių programų.
Pirmieji modernizacijos ženklai
Pirmasis rimtas signalas apie „Beretta M9“ eros pabaigą buvo programa Future Handgun System (FHS). Kariuomenės vadovybė suprato, kad ateitis priklauso nebe sunkiems aliuminio rėmams, o lengviems polimerams, pagerintai ergonomikai ir didesnei šovinių talpai. Tuo metu netgi buvo eksperimentuojama su rankenose integruotomis mikroschemomis, kurios turėjo fiksuoti iššautų šovinių skaičių ir informuoti apie būtiną techninę priežiūrą.
Specialiųjų pajėgų poreikiai ir .45 kalibro renesansas
|
Kol didžioji kariuomenės dalis vis dar naudojo standartinį 9 mm kalibrą, specialiųjų operacijų pajėgos (SOCOM) ieškojo galingesnio sprendimo. Jų programa SOF Combat Pistol orientavosi į legendinį .45 ACP kalibrą, tikintis didesnės sustabdymo galios. Reikalavimai ginklui buvo negailestingi: jis turėjo nepriekaištingai veikti po panardinimo į sūrų vandenį ar purvą bei atlaikyti net 20 000 šūvių tarnavimo laikotarpį – dvigubai daugiau nei tuo metu galėjo pasiekti dauguma tarnybinių pistoletų.
Ambicingi projektai ir biurokratijos sienos
Vėliau sekė bandymas suvienyti visų kariuomenės rūšių poreikius po viena vėliava – Joint Combat Pistol (JCP) programa. Tai buvo bandymas sukurti „superginklą“: galingą, pritaikomą visiems optiniams taikikliams, bet kartu ir patogų kiekvienam kariui. Tačiau dėl per didelių reikalavimų gamybos kaštai išaugo iki kosminių aukštumų, o politiniai nesutarimai dėl to, ar paprastam kareiviui tikrai reikia sunkaus .45 kalibro ginklo, 2006 m. privertė šį projektą nutraukti.
„Beretta“ kova už būvį
Nenorėdama prarasti milžiniško kontrakto, kompanija „Beretta“ 2014 m. pateikė paskutinį pasiūlymą – M9A3. Tai buvo senosios platformos evoliucija: plonesnė rankena, pritaikyta įvairaus dydžio plaštakoms, bėgeliai priedams ir smėliui atsparios dėtuvės. Nors šis sprendimas kariuomenei būtų kainavęs pigiau, Pentagonas pasiūlymą atmetė. Sprendimas buvo priimtas – kariuomenei reikėjo ne patobulintos praeities, o visiškai naujos ateities.
Modulinė era: M17 ir M18 triumfas
Galiausiai 2015 m. paskelbta Modular Handgun System (MHS) programa pakeitė patį požiūrį į ginklą. Jis nebebuvo traktuojamas kaip vientisas plieno gabalas, o tapo lanksčiu įrankių rinkiniu. Konkursą laimėjo „SIG Sauer“ platforma, dabar žinoma kaip M17 (pilno dydžio) ir M18 (kompaktiškas) modeliai.
Pagrindinė naujovė – vidinis šaudymo mechanizmas (FCU), kuris yra laikomas tikruoju ginklu ir turi serijinį numerį. Šį mechanizmą galima lengvai perkelti į skirtingo dydžio polimerinius rėmus, leidžiant pistoletą akimirksniu pritaikyti tiek stambiam kariui, tiek smulkesnio sudėjimo personalui.
Šis perėjimas prie „Coyote Tan“ spalvos polimerinių ginklų užbaigė epochą, kurioje karys turėjo taikytis prie ginklo. Nuo šiol ginklas taikosi prie kario, užtikrindamas maksimalų efektyvumą bet kokiomis sąlygomis.
