Budanovo verdiktas šiurpina: Ukraina pasiekė kritinį lūžį – skaičiai tokie baisūs, kad jų geriau neminėti? ()
Jau dabar pranašauja technogeninę katastrofą?
© Головне управління розвідки Міністерства оборони України, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Kyrylo_budanov_in_bakhmut_8.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos žvalgybos asu laikomas Kyryla Budanovas, paprastai komentuojantis fronto linijas ir specialiąsias operacijas, šįkart sudrebino verslo elitą neįtikėtinai niūria prognoze. Pasak jo, šalies energetikos sistema ne tiesiog braška – ji pasiekė būseną, po kurios kelio atgal gali nebebūti, o artėjantys 2026–2027 m. sezonai taps tikru išgyvenimo testu.
Ukrainos generalinių direktorių klubo susitikime dalyvavęs K. Budanovas nesirinko švelnių žodžių. „Suspilne“ korespondentų užfiksuoti teiginiai rodo, kad energetinė krizė peraugo į egzistencinį pavojų šalies ekonomikai.
„Skaičiai tiesiog baisūs“: Deficitas, apie kurį baisu net kalbėti
|
Nors visuomenė pratusi prie planinių elektros išjungimų, K. Budanovas pabrėžia – problema kur kas gilesnė. Tai nebe laikinų nepatogumų, o sisteminio deficito klausimas.
„Turime didžiulę problemą. Ne ta prasme, kad jie tiesiog išjunginėja šviesas, bet iš principo pasiekėme būseną, kai turime milžinišką deficitą. Galime kalbėti skaičiais, bet tai bus tiesiog baisu. Tai reikšminga, tiesiog patikėkite manimi“, – intrigavo ir kartu gąsdino pareigūnas.
Brangiausia elektra Europoje – peilis verslui
Technologijų ir pramonės sektoriui smogta dar skaudžiau. K. Budanovo teigimu, paradoksalu, tačiau kariaujanti Ukraina priversta mokėti didžiausią kainą už elektros energiją visoje Europoje. Tai automatiškai daro vietos verslą nekonkurencingą, o gamybos procesus – ekonomiškai nepagrįstus.
„Turime galvoti apie alternatyvius būdus. Plėtoti nedidelius, decentralizuotus generavimo pajėgumus“, – vienintelį technologinį gelbėjimosi ratą įvardijo jis.
Karas baigsis, o tamsa liks?
Turbūt labiausiai šokiruojanti prognozės dalis – laiko perspektyva. Net jei artimiausiu metu pavyktų pasiekti taiką, energetinis košmaras tuo nesibaigs. Infrastruktūros sunaikinimo mastas toks didelis, kad atstatymas truks ne mėnesius, o metus.
„Niekada nebuvo tokios sunkios situacijos. Artėja kita žiema, ir mes turime jai ruoštis dabar“, – pabrėžė K. Budanovas, duodamas aiškų signalą, kad 2026–2027 m. šildymo sezonas gali tapti didžiausiu iššūkiu modernios Ukrainos istorijoje.
Ar decentralizuota energetika ir mažoji generacija spės išgelbėti šalį nuo visiško „blackout‘o“, ar skaičiai, kurių Budanovas nesiryžo įvardinti, jau dabar pranašauja technogeninę katastrofą?
