„Rusiška ruletė“: jis užtaisė spąstus, iš kurių nebemoka ištrūkti – Persijos įlankoje bręsta jūrinė katastrofa ()
Tai nebe strateginė gynyba, o „rusiška ruletė“ vandenyno gelmėse
© MODIS Land Rapid Response Team, NASA GSFC (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Strait_of_Hormuz_and_Musandam_Peninsula_(MODIS_2018-12-10).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Teheranas švaistėsi grasinimais uždaryti strategiškai svarbiausią pasaulio vandens kelią, tačiau dabar paaiškėjo gėdinga tiesa: jis patys nebežino, kur paslėpė savo mirtinus užtaisus. „The New York Times“ šaltiniai skelbia apie technologinį Irano impotentiškumą prieš paties sukurtą chaosą.
Chaotiška baimės technologija
Hormūzo sąsiauris – arterija, kuria teka pasaulio energetinis kraujas – tapo neprognozuojama zona. Nors Iranas formaliai bando demonstruoti kontrolę ir net ima „mokesčius“ iš drąsiausių tanklaivių kapitonų, realybė yra kur kas šiurpnesnė. JAV pareigūnai atskleidė, kad Irano kariuomenė jūrines minas sėjo haotiškai, be jokios tikslios fiksacijos ar skaitmeninių žemėlapių.
Tai nebe strateginė gynyba, o „rusiška ruletė“ vandenyno gelmėse
|
Kodėl „protingos“ minos tapo nevaldomomis?
Pagrindinė problema, su kuria susiduria Teheranas – technologinis atotrūkis ir gamtos jėgos. Jūrinės minos nėra statiški objektai. Dėl stiprių povandeninių srovių Hormūzo sąsiauryje, šie sprogstamieji užtaisai nuolat migruoja.
„Išminavimas yra viena sudėtingiausių karinių operacijų, reikalaujanti aukščiausio lygio sonarų, povandeninių dronų ir preciziškos inžinerijos. Iranas šiuo metu tiesiog neturi technologinių pajėgumų aptikti tai, ką pats išmėtė į vandenį,“ – teigia ekspertai.
Technologinis akligatvis: kas laukia toliau?
Situaciją dar labiau kaitina tai, kad dalis minų galėjo tapti „nematomomis“ net ir moderniausioms sekimo sistemoms dėl dumblo ir korozijos. Rezultatas? Iranas faktiškai prarado kontrolę savo kieme.
- Rizika. Bet koks didesnis tanklaivis gali tapti atsitiktine auka.
- Kaina. Draudimo bendrovės jau kelia įkainius į kosmines aukštumas.
- Pasekmės. Jei Teheranas nesugebės išvalyti koridoriaus, tai gali tapti pretekstu tiesioginei Vakarų koalicijos technologinei intervencijai, siekiant „atrakinti“ sąsiaurį jėga.
Panašu, kad bandydamas šantažuoti pasaulį, Iranas netyčia užrakino duris, prie kurių pats nebeturi rakto. Ar išvysime didžiausią XXI amžiaus jūrinę katastrofą, ar Vakarų išminavimo robotai turės gelbėti situaciją?
